Praeitą savaitę per day off-ą su Tomu važiavom į atrakcionų parką Busch Gardens Virdžinijoje (6 mano aplankyta valstija! :)). Iš tikro nujaučiau, kad žiauriai bijosiu visų tų atrakcionų, bet nemaniau, kad tapau TOKIA baile :) Turėjom pradėti nuo mažesnių ir galų gale išbandyti Griffon - šiurpiausius kalnelius, kur 2 kartus krenti (labiau panašu į kritimą, o ne važiavimą) 90 laipsnių kampu. Paskutinėj nuotraukoj ir yra tie kalneliai. Užkelia iš tikro labai aukštai , ir dar šikniai palaiko pačiam viršuj kokia 20 sekundžių, kad dar baisiau pasidarytų ir tik tada paleidžia! Po to kai jau visus išbandėm, tai suvokiau, kad nelabai yra "baisesni" ir "mažiau baisūs", iš tikro bet kuris iš 4 didžiųjų kalnelių yra pakankamai šiurpus :) Na, bet žodžiu, tas parkas yra MILŽINIŠKAS, aplink jį yra mini geležinkelis nutiestas, kad galėtum su traukinuku nuvažiuoti iš vienos "šalies" į kitą (visas parkas suskirstytas pagal tematiką į "šalis" - Italiją, Škotiją, Airiją, Vokietiją, Prancūziją, Kanadą). Trumpiau tariant, nėra taip lengva iš vieno parko galo nusigauti į kitą. Taigi, kažkaip nutinka, kad pirmas didesnis atrakcionas prie kurio atsiduriame ir yra tas baisiausias. Tomas visas excited mane įtikinėja, kad iškart nueitume ant baisiausio ir būtų ramu. Na, aš ir pasirašiau :) Aišku, visą laiką, kol stovėjom eilėje, galvojau, kam išvis į tą parką važiavau. Bijojau JUODAI :D Po to sekė ilgas ir lėtas kilimas į viršų (ir tas šiurpus garsas tak tak tak tak tak), tada viršuj tokie smarkūs vėjo gūsiai, o tada aš užsimerkiau :D Čia buvo pirmas kartas, kai ant bet kokio atrakciono užsimerkiau, bet per daug nesigailėjau, nes girdėjau Tomą rėkiant šalia "Holy shit" ir pan. Žodžiu per visą šitą pirmą traumuojančią patirtį buvau atsimerkus kokias 15 sekundžių maximum, kai jausdavau, kad nesam baisioj vietoj (tam atrakcione tokių nedaug :)). Išlipau drebančiom rankom ir kojom :) Na, po to sekė visi kiti atrakcionai, kuriuose irgi užsimerkdavau, kai pagaliau užkildavom ir ateidavo laikas didžiajam smigimui (tas lėtas kilimas lb ištampo nervus ;)), bet užtat kai antrą kartą ėjom ant didžiųjų (išskyrus Griffon), tai lb didžiavausi savimi, kad sugebėjau atsimerkus jais važiuoti :D Žodžiu, viena vertus, buvo labai faina, kita vertus, nesveikai baisu (tas pirmas atrakcionas mane taip traumavo, kad ant jo tai tikrai daugiau gyvenime nelipsiu), trečia, žiauriai pavargom. Visą dieną buvo virš 30 laipsnių temperatūros, plius nuolatiniai stovėjimai eilėse, klykaujantys vaikai, dar tai, kad ten žiaurus trūkumas žemėlapių, nes realiai popieriniai yra tik prie įėjimo (juos kažkaip sugebėjom pražiopsoti), o stendinių gal kokius 3 visam parke matėm, tai nuolat blaškaisi. Ypač lievai buvo po to, kai ėjom į tokį vandens atrakcioną, po kurio likom tikrąja to žodžio prasme kiaurai šlapi (galutinai išdžiūvom tik jau prieš pat važiuojant namo, t.y., į viešbutį), iš mano žemėlapio, kuris buvo kišenėj, ne kažin kas beliko ir visai nebesigaudėm aplinkoj. Avėjau batus su kojinėm, kas nebuvo labai malonu nei prieš kiaurai sušlampant, nei po. Maniau, kad su basutėm gali neleisti į atrakcionus, bet amerikiečiai ir su flip flopais eina, prie įėjimo nusiauna, po to pravažiavę apsiauna... Žodžiu, kai vakare nusiaviau batus (kurie, priešingai nei drabužiai, taip ir neišdžiūvo), pamačiau, kaip atrodo skenduolio pėdos. Kadangi tie batai sušlapę dar truputį dažo juodai/tamsiai mėlynai, tai ir pėdų atspalvis buvo atitinkamas :) Ai, dar reikėtų paminėti, kad gavau pravažiuoti Bay Bridge, kas yra maždaug 22 mylių ilgio tiltas su pora tunelių per Chesapeake įlanką. Iš tikro iš pradžių tai lb įspūdingai atrodo, bet po to, kai jau nuvažiuoji kokia 10 mylių, tai truputį pabosta. Kažkur netoli to tilto yra Norfolk miestas, kuriame yra įsikūrusi didelė JAV laivyno bazė, tai galima aplink pamatyti miiilžiniškų laivų. Iš tikro kelionė atgal buvo labai labai sunki, nes aš pabudau anksti, gal kokią 6, Tomas tada susiparinęs irgi atsikėlė, pavalgėm vaflių ir išvažiavom. Ir tada prasidėjo... Kiek buvau žvali 6 ryto, tiek miegas suėmė 8 valandą... Tas pats ir su Tomu, kuris net ir 6 nesijautė žvalus :) Žodžiu visas kelias buvo savęs kankinimas stengiantis nemiegoti - Tomui dėl akivaizdžių priežasčių, o man iš solidarumo. Bet nepaisant to, buvo labai turininga ir įdomi mini kelionė :) Šiaip tai dar labai norėčiau kada nors ten nuvažiuoti, tik jau ne į Busch Gardens, o į patį Williamsburgą (miestelis, prie kurio įsikūręs tas parkas), dar visai netoli yra Yorktown ir Jamestown, visi trys yra tokie labai jau istoriniai miesteliai, ten vyko svarbūs mūšiai ir pan... Gal kitą vasarą :)
Šiaip jau pačioj saloj praleidom ne taip ir daug laiko - ilgokai pasivaikščiojom po paplūdimį, kuris yra labai fainas, nes daug tuštesnis nei Ocean City, ten PILNA mažų krabiukų, kurie smėlyje išsikastose skylėse tyko grobio, nemažai tokių apynormalių kriauklių. Jei būčiau vietinė, tai tikrai tik tenai eičiau degintis ir pan. Žodžiu, po paplūdimio maniau, kad nuvažiuosiu su vienu iš tų girgždančių, bestabdžių dviračių į griovį, nes nesvietiškai norėjau gerti. Kai radom parduotuvėlę ir maždaug pusę minutės ėjau ratais aplink ją, ieškodama įėjimo ir jau manydama, kad ji nedirba, vos neapsiverkiau iš nevilties. Na, bet galų gale užsipirkom šaltos arbatos. Grįždamos atgal dar sustojom vienam iš tų daržovių kioskų, nusipirkau vietinių nektarinų, kurie buvo gan rūgštūs, kukurūzų, kurių dar nespėjau suputoti ir arbūzą, kurį su Rama suvartojom iškart grįžusios, net batų nenusiavusios :) Tai va, grįžom namo nusikalusios kokia po trijų penkiolika, o už pusvalandžio reikėjo išeiti į darbą. Aš, durnelė, dar nelabai ščyrai išsitepiau tuo kremu nuo saulės, tai žiauriai nudegiau rankas, užpakalinę blauzdų pusę ir labai savotiškai nudegiau nugarą. Pirmą kremo sluoksnį nuprakaitavau, o po to tepiausi taip kiek pasiekiau, tai tikrąja to žodžio prasme matyti tokie balti pirštų rėžiai ant mano nugaros, kur tėkštelėjau kremo, o ten, kur nepasiekiau, jau beveik visai nusilupę dabar :) OK, šiam kartui tiek, kitą kartą, kai netingėsiu, aprašysiu kelionę į Pensilvaniją, kuri buvo ŽIAURIAI faina :)
