Assateague sala yra iiiiiiiilgas ir siauras žemės ruoželis, kuris tęsiasi toliau į Pietus nuo Ocean City. Kadangi ten nuo seno pilna visokio plauko gyvių, tai visa sala yra didžiulis parkas. Žymiausi salos gyventojai yra mini-arkliai (ar poniai, net nežinau, kaip tuos daiktus vadinti), kurie ten laigo laisvai, o amerikiečiai sustoja vidury kelio į juos paspoksoti. Praeitais metais kažkaip nepavyko mums iki tos salos nusigauti, o šiais ten jau buvau du kartus ir tai turbūt dar ne pabaiga. Pirmą kartą važiavau tenai su Tomu. Šikniai parko reindžeriai plėšia po 15 dolerių nuo mašinos už įvažiavimą! Šiaip jau labai patiko, buvo žiauriai smagu ištrūkti iš Ocean Cičio - betono krašto į gamtą. Patiko ir pats kelias į salą, nes didžiąją jo dalį aplinkui vien miškas.
Labiausiai tą pirmą kartą saloje man įstrigo arklių mėšlo krūvos, kurių pilna VISUR - ant kelio, stovėjimo aikštelėse, miškuose ir t.t. Apskritai ten tie poniai yra neliečiami kaip šventos karvės. Kitas dalykas buvo nežmoniškas kiekis visokių skraidančių gyvių, ypač laumžirgių. Šiaip tai gerokai sukando mane tenai, nors ir didžiąją laiko dalį praleidom mašinoj. Pakeliui į salą yra keletas "Fresh produce" kioskelių, kuriuose atseit pardavinėjamos pačių amerikiečių išaugintos daržovės ir vaisiai. Aišku, kai pamatai ten kivius, tai kyla klausimų, ar ir kitkas tenai tikrai užauginta jei ne Merilende tai bent pačioj Amerikoj... Na, bet vis vien nusipirkau kukurūzų, kurie yra dieviškas dalykas, jei juos paverdi kokias 10 min, apsviestuoji, užsibarstai druskos ir pipirų.. Dabar mane galit įsivazduoti su nutįsusia seile :)
Kita kelionė į Assateague buvo daug ilgesnė ir nuotykingesnė, nes važiavom tenai dvise su Raminta dviračiais! :) Buvo žiauriai jėga, nors kelias ir ilgokas - pirmyn ir atgal gavosi apie 20 mylių, o diena buvo ŽIAURIAI karšta. Nežinau, kaip atrodyčiau, jei Rama nebūtų nusipirkusi apsauginio kremo nuo saulės, bet ir su juo atrodau gan smagiai :) Rankas pasitepiau maždaug pusiaukelėj atgal, kai suvokiau, kad gali baigtis blogai, bet akivaizdu, kad šiek tiek pavėlavau, nes jas skaudėjo po to gal 3 dienas ir dabar turiu dailų naują baltą laikrodį ant rankos.
Šiaip jau pačioj saloj praleidom ne taip ir daug laiko - ilgokai pasivaikščiojom po paplūdimį, kuris yra labai fainas, nes daug tuštesnis nei Ocean City, ten PILNA mažų krabiukų, kurie smėlyje išsikastose skylėse tyko grobio, nemažai tokių apynormalių kriauklių. Jei būčiau vietinė, tai tikrai tik tenai eičiau degintis ir pan. Žodžiu, po paplūdimio maniau, kad nuvažiuosiu su vienu iš tų girgždančių, bestabdžių dviračių į griovį, nes nesvietiškai norėjau gerti. Kai radom parduotuvėlę ir maždaug pusę minutės ėjau ratais aplink ją, ieškodama įėjimo ir jau manydama, kad ji nedirba, vos neapsiverkiau iš nevilties. Na, bet galų gale užsipirkom šaltos arbatos. Grįždamos atgal dar sustojom vienam iš tų daržovių kioskų, nusipirkau vietinių nektarinų, kurie buvo gan rūgštūs, kukurūzų, kurių dar nespėjau suputoti ir arbūzą, kurį su Rama suvartojom iškart grįžusios, net batų nenusiavusios :) Tai va, grįžom namo nusikalusios kokia po trijų penkiolika, o už pusvalandžio reikėjo išeiti į darbą. Aš, durnelė, dar nelabai ščyrai išsitepiau tuo kremu nuo saulės, tai žiauriai nudegiau rankas, užpakalinę blauzdų pusę ir labai savotiškai nudegiau nugarą. Pirmą kremo sluoksnį nuprakaitavau, o po to tepiausi taip kiek pasiekiau, tai tikrąja to žodžio prasme matyti tokie balti pirštų rėžiai ant mano nugaros, kur tėkštelėjau kremo, o ten, kur nepasiekiau, jau beveik visai nusilupę dabar :) OK, šiam kartui tiek, kitą kartą, kai netingėsiu, aprašysiu kelionę į Pensilvaniją, kuri buvo ŽIAURIAI faina :)
Paplūdimys ir Raminta:
Tiltas į Assateague' o salą:
Tomas, įkvėptas ponių ir prispirtas reikalo, irgi padarė krūvelę:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą