keliaujanti: Pennsylvania

Praeitą savaitę per day off' ą su Tomu važiavom į Pensilvaniją. Darbą baigėm vidurnaktį, išvažiavom apie 00.40, o apie 4 ryto jau buvom Tomo draugo Maiko namuose. Išsimiegoję mažose jo sūnų lovose po tranformerių antklodėmis kitą dieną išvažiavom pirmiausiai apžiūrėti, kaip atrodo vietos, kur Tomas užaugo. Šiaip jau tas priemiestis pasirodė žiauriai fainas - labai daug žalumos, visokie maži upeliūkščiai, tik truputį šiurpoka buvo klausytis pasakojimų "Šitoj sankryžoj užsimušė vienas draugas", "Čia su Maiku įsirėžėm į medį", "Čia užkabinom telefono stulpą" ir pan. Po to pravažiavom pro to miestelio, kurio priemiestyje (žinau, skamba savotiškai) gyveno Tomas, centrą. Miestelis vadinasi Doylestown ir yra nesveikai mielas :) Maži dailūs mediniai namukai, mažytės parduotuvytės, iš tikro galėtum pagalvoti, kad esi kur nors Europoj. Žiauriai didelis kontrastas palyginti su betono karalyste ocean Cičiu. Po Doylestown važiavom į hipišką-gėjišką New Hope miestelį, kuris iš dalies priminė Ocean City, nes labai jautėsi, kad yra turistinis miestelis, bet kita vertus, irgi buvo žiauriai mielas. Man labai patiko, kad jis yra prie upės (Delaware river). Kitoj upės pusėj yra New Jersey ir kitas dailus miesteliukas. Ten Tomas su draugais važiuodavo gerti, kai valstijos dar pačios galėdavo nustatyti amžių, nuo kada galima gerti alkoholį ir Pensilvanijoj limitas buvo 21 m., o New Jersey - 18 :)
Po miesteliūkščių važiavom į Tohickon parką, kuriame Tomas stovyklaudavo, kai buvo a la skautas :) Šiaip labai faina buvo - nusileidom prie tokios akmenuotos upės, po to kaip tik užlipom ant uolų. Uolos būtų buvę nerealios, jei nebūtų tvorų. Pasirodo, kol jų dar nebuvo, kai kuriems amerikiečiams kildavo genialios idėjos palaipioti tomis sienos statumo uolomis be jokių alpinistinių pričiūdų, kas dažnai pasibaigdavo nusuktais sprandais. Taigi, reikėjo pastatyti tvoras ir visiems sugadinti vaizdus :( Na, bet vis vien buvo jėga :) Leisdamiesi atgal užsukom į ledainę, kurią dievino Tomo tėvas, pamišęs dėl ledų (kai buvom pas Tomo tėvus nuvažiavę, jis pasakojo, kad ledainėse dirbančių merginoms sakydavo: "Norėčiau šokoladinių ledų, bet jei juos per sunku pakabinti, tiks ir vaniliniai". Tada merginos norėdavo pasirodyti, kokios jos stiprios ir daugiau ledų pridėdavo :)). Pasiėmiau tenai hot caramel sundae, tai gavau tokią porciją, kad išsižiojau. Pirmi šaukštai buvo rojus žemėje, bet kai suvalgiau maždaug trečdalį porcijos, maniau, kad į karamelę daugiau gyvenime negalėsiu pažiūrėti. Tai va, grįžom į Maiko namus apie 5-6, pradėjom alkoholiauti, kažkur tam tarpe užvalgėm steikų, pupų su šonine ir kukurūzų (šią vasarą jau suvalgiau daugiau mėsos negu per visus praeitus mokslo metus), tada toliau alkoholiavom, aš nuėjau miegoti apie 12, Tomas įsirito į mano kambarį apie 4, nu4jo miegoti apie 5, o 9 jau išvažiavom namo. Tomas buvo agonijoj visą kelią, Maikui, manau, buvo ne ką geriau, nes jis turėjo eiti į darbą, bet kai išeidinėjom, dar pūtė į akį :) Buvo žiauriai jėga ištrūkti iš Ocean City. Kita kelionė nusimato į diiidelį atrakcionų parką Virdžinijoj. Greičiausiai jau šį trečiadienį! :)