Baltimore

Dar viena trumpa mano ir Tomo kelionė - Baltimorė. Kadangi šiek tiek trumpesnis kelias ir gerokai brangesni viešbučiai, išvažiavom ne naktį po darbo, o ryte. Pirma atrakcija - Nacionalinis akvariumas, į kurį pakliuvome po to, kai sumokėjome kuklius 22 dolerius už parkingą. Iš pradžių akvariumas pasirodė visai nieko - rykliai, rajos, dar visoks velnias. Tas džiaugsmas visai užtruko ir atrodė, kad gal net nespėsim visko apeiti iki delfinų šou. Tada maždaug per 10 min apėjome "australietišką" dalį, per maždaug 5 min - medūzas (kas iš tikro atrodė labai gražiai) ir - done. Tada 40 min trynėmės ratais, kol pradėjo leisti į delfinų šou. Ten maždaug 30 min stebėjau priešais sėdinčią banginių šeimyną (ypač jauniausią mergaitę, kuri tikrai turėjo sverti panašiai kaip koks naujagimis banginis), kuri rijo cukraus vatą ir baronkas. Tada šou prasidėjo - ant scenos užlipo vėlgi, ne pati liekniausia salėje darbuotoja su pelytės Mini balsu, kuri maždaug pusę šou švietė auditoriją apie banginių fiziologiją ir kaip negerai, kad žmonės mėto šiukšles į vandenį. Žodžiu, nelabai ir liko laiko patiems delfinų triukams. Jau labai seniai bebuvau Jūrų muziejuje, bet man pasirodė, kad ten delfinų šou tikrai įdomesni būdavo. Bent jau tikrai nepamenu, kad būtų skaitę moralus. Pačios delfinų dresuotojos irgi nesiskundžia apetitu, matyt. Daugiausiai dėmesio gavo liekniausia iš jų, o stambesnės išvis tik stovėjo gale ir šėrė delfinus. Tomas sakė, kad jos turbūt vagia iš jų žuvį ir kad gerai, jog tie jų kostiumai elastingi :) Žodžiu, nebuvom labai sužavėti tuo akvariumu, bet, kita vertus, jis buvo pakankamai lievas, kad būtų juokinga :) Taigi, po to papaietavom, nusitrenkėm iki viešbučio, kuris, pasirodo, buvo visai nieko vietoje, ten vėl susimokėjome kuklius 15 dolerių už parkingą ir patraukėme explorinti Baltimorės. Perėjom pagrindine gatve, paspoksojom į Vašingtono monumentą - t.y. toks didelis stulpas su Vašingtono skulptūra ant viršaus, bandžiau įsibrauti į vidų, kad galėčiau užlipti į apžvalgos aikštelę, bet, deja, nepavyko, kas buvo didelis nusivylimas. Galų gale pasiekėme tikslą - beisbolo stadioną. Nusipirkom bilietus, bet dar buvo likusios geros pora valandų iki žaidimo ir buvo nežmoniškai karšta, taigi nuėjom į barą, kur, maloni staigmena, man pardavė alaus! Woohooo :) Taigi, išgėrus porą lb linksma ėjau žiūrėti savo pirmo gyvenime beisbolo žaidimo didžiausiame, kokiame esu buvusi, stadione :) Žmonių buvo nelabai daug, Tomas man sakė, kad Baltimorės komanda ne itin dažnai laimi, tai nelabai kas ir eina į jų varžybas, bet vis vien buvo smagu. Užpildėm kažkokias Chrysler anketas, tai gavom abu marškinėlius, po to dar gavau tą didelį paroloninį pirštą, kuriuo labai džiaugiausi ir kuriuo visą laiką baksnojau Tomą :) Pats beisbolas pasirodė labai lėtas ir gana nuobodus žaidimas, nelaukėm pabaigos, bet buvo fainai, kad kai išėjom Baltimorės komanda laiminėjo 9-1, kas, panašu, yra gana daug beisbole. Po to patraukėm ieškoti kur nors vyno, kas pasirodė ne taip paprasta. Tenai paprastose a la Maximose alkoholio nepardavinėja, reikia ieškoti specialių alkagolio parduotuvių. Kaip jau minėjau, mūsų viešbuti buvo tokioj visai ritzy vietoj, tai mano teorija buvo, kad ten visi turi savo nuosavus vyno rūsius. Mūsų receptionistas irgi nežinojo jokios parduotuvės netoliese, tai nusprendėm dar truputį paeiti į kitą pusę ir jei tenai nieko nerasim, tada pasiduoti. Ir akurat, tik pasukom į gatvę, kur namai labiau apšiurę, mašinos lievesnės, publika tamsesnė, iškart ant kampo atsirado ir alkoholio parduotuvė. Viskas joje buvo matyt pritaikyta rajono finansinėms galimybėms, nes kainos tikrai nesikandžiojo, o pardavėju dirbo vyrukas su žydru turbanu :) Taip greitai ir praėjo kelionė į Baltimorę. Grįžtant dar pafotkinau dar vieną tiltą per Chesapeake Bay. Tai tiek šiam kartui :)

Lauke prie Nacionalinio akvariumo.

Medūzos. Tikros! :)
The dolphins and the whales.