2010 m. rugsėjo 19 d., sekmadienis

San Francisco #1

Taigi va ir va, dabar sėdžiu Kopenhagoj, prieš akis marios laiko iki skrydžio, radau rozetę tai aprašysiu, kaip mums sekėsi San Franciske.
Mūsų hostas pasirodė esąs labai mielas diedukas, kuris užleido mums tokią a la svetainę savo name, kuris irgi labai toks... senoviškas. Na, ir kvapas jame truputį

Mūsų miegamasis, fone - 5 antkoldės :)

kaip antikvarinėje parduotuvėje. Visus savo 5 lagaminus sukrovėm kampe, nes kitą dieną diedukas organizavo party savo 103 metų draugei (ne girlfriend, jokių gauruotų minčių!) :). Buvo lb fainai, kad jis kažkuriuo momentu pasakė, kad nesijaudintume, jei nesusitiksim, nes čia visgi „a hotel“. Nors visada stengies pabendrauti su hostu, bet buvo smagu, kad šiuo atveju hostas iš mūsų to nereikalavo.
Miegoti buvo labai labai šalta visas naktis, įtariu, kad paskutinę naktį ir persišaldžiau (dabar intensyviai šniurkščioju ir skleidžiu drambliškus garsus) tenai. Prieš mus tame kambary pas jį gyveno jo šiaip draugė prancūzė, kuri labai norėjo atidaryti langą ir deja deja atidarė ne tą, kuris atsidaro :) Na, ji sugebėjo atidaryti tą, kuris po to taip ir neužsidarė. Žodžiu neperkaitom. Ir dar reikėtų pasakyti, kad nors visai nelijo tą laiką, kol buvom SF ir šiaip mums visi sakė, kad ant gerų orų pataikėm, nebuvo labai šilta. Kažkaip kol dar nebuvom tikrinusios orų prognozės, tai įsivaizdavom, kad ten Kalifornija, tai turi būti šilta, bet pasirodo, ne. Ir rūkas ten tikrai būna nesveikas :) Pvz. paskutinį vakarą mūsų hostas nuvairavo mus ant tokios kalvos (vadinasi Twin Peaks, tarp kita ko), nuo kurios vaizdas buvo visai neblogas. Ten buvo nemažai rūko į Golden Gate Bridge pusę, bet kita pusė miesto visai gerai matėsi, tai Rama norėjo, kad ją nufotkinčiau, bet kol išsitraukiau fotiką, papūtė vėjas ir absoliučiai NIEKO nebesimatė :) Ir šiaip orai ten žiauriai užknisantys – karšta, karšta, tada papučia ledinis vėjas, tada vėl saulė užšviečia, tada ji nusileidžia ir pasidaro nesveikai šalta... Žodžiu kai po to dieną trainiojomės Vašingtone, buvo lb smagu, kad vėjas buvo ŠILTAS. A, ir dar ten visai populiari Marko Tveno citata: „The coldest winter I‘ve ever experienced was a summer in San Francisco“. Sako, vasara yra lieviausias laikas ten lankytis, nes ypatingai ūkanota būna.
Na, bet gana apie hostą ir orą. Pirmą dieną atsikėlėm gal kokią 6 ryto, nes tarp rytinės ir vakarinės pakrantės yra trijų valandų skirtumas, taigi gan anksti pradėjom savo apžvalgas. Pirmas dalykas – kalvos. Jos yra NESVEIKAI stačios. Na, gal iš nuotraukų matysis, bet šiaip jau buvo baisu žiūrėti į pastatytas mašinas – kaip jos nenurieda??? Ten net ir tokie ženklai yra, kuriuose aiškinama, kaip parkuotis – užtraukti rankinį, įmesti pavarą, pasukti ratus į kelkraštį... Dar spėliojom, kaip ten reikėtų vaikščioti su kablais :)
Viena iš labiausiai fotkinamų gatvių – Lombardi. Ji yra visa susivingiavusi kaip gyvatė ir toks vaizdas, kad 90% ja važiuojančiųjų yra turistai :) Tokią vingiuotą ją padarė, kad arkliai su karietomis nenudardėtų žemyn. Taip niekad ir nepasivargino jos ištiesinti. Po Lombardi gatvės nukeliavom į prieplauką, kur vyko kažkokia šokolado fiesta. Visi vaikščiojo su tokiais bukletais ir su jais galėjo gauti visokiausių mažų skanumynų – prie vieno kioskelio ledų, prie kito karšto šokolado, prie kito kokį saldainį. Mes irgi ten vaikščiojom, bet kaip totalios durnės ieškodamos, kur gauti tą bukletą!!! Taip ir neradusios jo galų gale pasidavėm (na, ne galutinai, tenka prisipažinti, kad vėliau tą dieną vėl atsidūrėm toj fiestoj ir vėl pradėjom ieškoti, kur dalina tuos bukletus ir aišku vėl neradom :D). Taigi, šiaip jau prieplauka žiauriai gražiai ten sutvarkyta, daug turistų, o 39 prieplaukoje dar ir krūva ruonių :) Galų gale


Lombardi gatvė
dieną pabaigėme ropšdamosi į The Telegraph Hill. Iš tikro tai kopimas užtruko kokius 4 kartus trumpiau negu ieškojimas gatvės, kuri vedė į tą kalvą. Na, bet galų gale pavyko :)
Aaaa, taigi dar pamiršau, kad buvom Chinatowne! Ten praleidom geras 3 valandas pirkdamos visokius šūdus jums, draugai. Bet ir šiaip buvo smagu, pasirodė labai didelis chinatownas. Tai turbūt tiek apie tą pirmą dieną. Vakare su hostu nebesusimatėme, taigi padarėme prielaidą, kad vakarėlis buvo geras :)












Ruoniai ruoniai ruoniai! Raminta parodė savo tikrą veidą ir sakė, kad norėtų kailinių iš jų kailiukų!












Baby Fog







The Telegraph Hill











Dar vieni vartai į Chinatown

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą