Kutna Hora

Na taigi va, praeitą antradienį (kaip seniai tai atrodo!), kuris man šiaip jau visada yra išeiginė, nusprendžiau nuvažiuoti į Kutna Horą, tokį nedidelį miestuką netoli nuo Prahos, kuris tais laikais, kai statydavo gražius pastatus, buvo turtingas, nes jame kasė sidabrą. Diena buvo labai graži, bet šiek tiek žvarboka, nusikaliau, nes daug vaikščiojau, bet buvo tikrai verta, jei kada būsit Prahoj, padarykit day-trip'ą čia ;)
Tik išlipus iš traukinio yra nuorodos į kaulų koplyčią - tokią mažytę koplytėlę, į kurią turistai traukia šniūrais, nes čia yra visokios iš kaulų padarytos dekoracijos - šviestuvai, varpo formos milžiniškos jų krūvos ir pan. Na, iš tikro atrodo savotiškai. Na, bet tik skamba šiurpiai, iš tikro niekas ten nežudė 40 000 čekų (maždaug tiek žmonių kaulų ten yra), kad padekoruotų koplyčią. Buvo kažkoks nutikimas, kad naikino ar paplovė, ar dar kažkas atsitiko labai populiarioms kapinėms (taip, kapinės gali būti populiarios! atseit ten atvežė žemių iš Šventosios žemės ar kažkas tokio), ir vienuoliai nebežinojo, ką su tais visais kaulais daryti. Tai iš pradžių vienas aklas vienuolis sudėliojo šiaip piramidę, o vėliau pasamdė specialiai tam kažkokį profesionalą (įdomu, kaip tokia patirtis atrodytų CV). Na, tai jis ir padirbėjo. Iš tikro labai įspūdingai atrodo.
Netoli tos koplyčios yra dar ir katedra, kuri taip pat labai daili, neseniai renovuota. Apsilankiusi ir joje, nusprendžiau ieškoti miestelio centro (nes kaulų koplyčia ir katedra skaitosi, kad yra Sedleco priemiesty). Po kokių 10 min ėjimo sparčių žingsniu sekant nuorodas, pradėjau mąstyti, ar Kutna Hura ir UNESCO sąraše esantis senamiestis nėra kokia milžiniška apgavystė, kad daugiau žmonių būtų galima pritraukti į šiaip jau labai tipiškais sovietinės eros pastatais apstatytą miesteliūkštį. Bet pasirodė, kad ne! Visgi galų gale suradau centrą, nors jis nuo geležinkelio stoties tikrai yra gan toli. Senamiestis tikrai labai dailus, pilna bažnyčių, šiaip senų pastatų, muziejų, didžiausias daiktas, aišku, yra ant kalvelės stūksantys Barboros bažnyčia
ir Jėzuitų vienuolynas, kuris dabar naudojamas kaip Bohemijos galerija ar koks tai briedas. Kadangi dar kaulų koplyčioj pirkau kombinuotą bilietą į keturis atseit svarbiausius objektus, ir ta galerija irgi buvo įskaičiuota į kainą, tai nuėjau. Šiaip iki pat tada, kai pamačiau vištas, tikėjausi, kad gal bus ten ir kažkokie istoriniai įspūdingi kambariai, kuriuos prieisiu, bet deja. Dar bevaikštinėdama ir nagrinėdama žemėlapius ir šiaip info,

Kaulų koplyčia - iš išorės ne itin išvaizdi

kurią gavau informacijos centre, atradau, kad Kutna Horoj pasirodo yra Philip Morris fabrikas, kuriame yra nemokamas a la cigarečių muziejus! Kietai, ar ne? Ir tas fabrikas su muziejum yra visiškai šalia Kaulų koplyčios. Aišku, kai apie tai skaičiau, jau buvau centre, o iki kelių dirba muziejus, nežinojau. Po Jėzuitų paklausiau info centre, pasakė, kad iki 5, tada iškorus liežuvį lėkiau iki to muziejaus (o ten geros 20 min spartaus ėjimo) tik tam, kad man pasakytų, jog jie jau užsidarinėja, nes dirba iki 4 :( Na, bet po to dar išgėriau visai skanios kavos labai prirūkytoj kavinukėj ir nusprendžiau, kad čia dar sugrįšiu su Tomu, kai jis bus Prahoj, ir tada galėsiu prisispoksoti į cigaretes ir kaip jas gamina :) O šiaip jau kelionė buvo labai vykusi, iš dalies dar ir dėl to, kad skuduryne, kurių Kutna Horoje ne taip mažai, nusipirkau dailią rudeninę striukytę ir tik už 260 kronų ;) Tai tiek, kitą kartą reikės prisiruošti ir aprašyti kelionę į Briuselį. Ten turėtų būti daug nuotraukų, nes mama fotkino kaip dvi paauglės japonės ;)





Kaulų koplyčios viduje - vaizdas jau kiek įdomesnis, ar ne? Šitam šviestuvui panaudoti visi žmogaus kaulai



Profesionalus kaulų dėliotojas taip pat sukūrė kažkokios didikų šeimos herbą iš kaulų. Kadangi jie kovėsi su turkais, tai čia yra varnas, kapojantis turko galvą. Sweet.

Katedroje prie kaulų koplyčios. Pamačiau šitą vaizdelį atviruke ir nusprendžiau pataupyti ir pasidaryti savo atviruką :P

Pam pam pararam!!!! Barboros bažnyčia ir Jėzuitų vienuolynas (a.k.a. nuobodi galerija)

Galerija. Įdomu tai, kad jei paeini maždaug 100 metrų kalva žemyn, tai už panašią "instaliaciją" nieko nereikia mokėti.

Va šito menininko (kažkaip nepažiūrėjau, kokia jo pavardė) darbai tai įsiminė.

Plzeň!

Praeitą sekmadienį su kambarioke nusprendėme važiuoti į Pilzeną - Pilsnerio gimtinę :) Taigi anksti ryte atsikėlusios ir nusitrenkusios į VISIŠKAI kitą miesto galą nusipirkome Student Agency autobuso bilietus. Student Agency yra tokia firma, kuri Čekijoje yra ir paprasta kelionių firma, ir turi savo autobusų parką ir palyginti papigiai vežioja ne tik studentus tiek po Čekiją, tiek po kitas šalis. Po to kai vakare grįžinėjau ir jau žinojau, kad jie nebeturi bilietų į Prahą, pirkau traukinio bilietą. Tai kelionė truko dvigubai ilgiau, kainavo 50% brangiau ir niekas nedavė karšto kapučino :( Taigi, nusigavome mes į tą Pilzeną, tada leidomės į miesto centro paieškas. Beieškodamos centro ir antros pagal dydį Europoje bei trečios pagal dydį pasaulyje sinagogos, ją praėjome :) Po kokių 15 min ėjimo į priešingą pusę atsisukome ir ją pamatėme visu savo neįspūdingu gražumu. Neskaitant to, kad ji didelė, tikrai nėra nieko ypatingo. Greičiausiai dėl to, kad statyta visai neseniai, gal prieš šimtą metų, ir labai ilgą laiką buvo nenaudojama. Ir dar atrodo kažkodėl kaip cerkvė. Na, bet po sinagogos pavyko surasti ir pagrindinę miestelio aikštę, kuri iš tikro labai daili!!! Vidury stovi gotikinė bažnyčia, ant kurios bokšto galima užsikarti, tą ir padarėm. Šiaip niekada nemaniau, kad tai įmanoma, bet tos aikštės vidury, 2iuju d4l to, kad per vidurį tik vienas pastatas, milžiniški skersvėjai! Rimtai! Tai va, dar aikštėje buvo įdomūs graikiškų raidžių formos fontanai ir turizmo informacijos centras, kuriame apsilankiusios gavome žemėlapių ir pradėjome gaudytis, kur esame. Taigi, kai pradėjome gaudytis, paaiškėjo, kad aš noriu nueiti į tokius požemius ir alaus daryklos muziejų, o mano kambariokė nori nueiti į gamyklos turą ir anksčiau grįžti į Prahą. Taigi, išsiskyrėme.
Rūsių turas man labai patiko! Pavėlavau į vienintelį per dieną anglišką, tai gavau audio gidą, kuris buvo labai protingas ir man daug papasakojo apie miesto istoriją, apie tai, kad rūsiai buvo naudojami vietoj šaldytuvų, kad jų vietomis yra net trys lygiai, o bendras ilgis - beveik 20km. Mums tenai netgi davė šalmus, kas buvo labai geras daiktas, nes įdėmiai beklausydama gido porą kartų neblogai trinktelėjau kakta į lubas. Po turo dar gavau žetoną mažam tamsaus alaus bokalui šalia esančiame restorane. Iškart nuskubėjau jį iškeisti, prie manęs dar prisijungė keistokas vokietis ir čekas. kažkaip nelabai surpratau, ką tas vokietis Čekijoj veikia, kažką su vaikais, kiek pamenu, dainuoja ir moko jos vokiečių kalbos ar kažką tokio, žodžiu, baigė mokslus ir tingi dirbti :D Tai va, po to ėjau į alaus daryklos muziejų, kuris buvo visai fainas ir modernus ir kuriame gavau dar vieną žetoną, bet jau nebespėjau jo iškeisti. Na, ir tada vos ne bėgte bėgau iki gamyklos, kuri yra šiek tiek toliau nuo centro. Paskutinis turas buvo 16.15 ir lb norėjau į jį suspėti. Atvirai pasakius, net nežinau, kodėl. Gi jau buvau gamykloj Bremene ir tai buvo totali nuobodybė - koks skirtumas, kaip gamina tą alų, svarbu, kad skanus būtų! O, tarp kitko, man Pilsner Urquell net nėra skanus - per kartus! Na, bet matyt norėjau užsidėti pliusą, nes kaip čia apsilankysi Pilzene ir nenueisi į tą jų gamyklą.. Taigi, bėgte bėgau iki tokio didelio pastato, kuris, maniau, yra gamykla. Tada pasirodė, kad tai yra geležinkelio stotis! AAAA, tada bėgau iki kitos gatvės, tenai radau vartus, bet nebuvo jokio info centro ar nieko kito, kas atrodytų turistiška. AAAA, tada bėgau prie kitų vartų, kur pagaliau radau įėjimą. Na, pradžia pasirodė visai nieko - gražiai sutvarkytas kiemelis ir t.t., pats turas nebrangus. Gidas toks nieko, kambariokė sakė, kad jai labai simpatiškas jis pasirodė, bet manęs kažkaip netraukia vyrai, kurie turi tokią pačią šukuoseną kaip mano (minus kirpčiai). Na, ir tada prasidėjo... Čia toks ir toks mechanizmas, į kurį supilame tą ir tą ir laukiame tiek ir tiek dienų, o tada tą daiktą pilame į tą bačką ir ten dar įdedame... Bla bla bla... Gal būtų buvę visai įdomu pamatyti patį procesą kaip valo butelius, na, konvejerį, kuris neva dirba 24/7, BET tuo momentu jis kaip tik neveikė ir gavau pamatyti tik kelias moteriškes, šluojančias šukes. Po to dar filmas, pačiupinėti grūdus ir po mikroskopą pažiūrėti į mieles, tada leidžiamės į rūsius ir voila - didelė bačka, iš kurios visiems pilsto nefiltruoto nepasterizuoto alaus. Gal ir būtų buvę smagu, jei veiksmas nebūtų vykęs labai drėgname rūsyje prie artimos nuliui temperatūros ir stovint. Tai truputį pasigailėjau, kad pirmai greitai bėgau. Na, bet nieko, turas pasibaigė, nuėjau į geležinkelio stotį (iš viso bėgiojimo bent tiek naudos buvo, kad žinojau, kur ji yra), nusipirkau savo brangų bilietą ir parvažiavau namo :) Tai tokia buvo kelionė į Pilzeną. Jei kada važiuosit tenai, pasakykit, duosiu žetoną alui ;)

Ta ram pam pam - trečia pagal dydį sinagoga pasaulyje!

Keistas fontanas

Aš ir gotikinė sena bažnyčia.

Restoranas, kuriam pragėriau savo žetoną.

Urvas. Aš monetos nemečiau, sakiau, pataupysiu kokiai įspūdingesnei vietai.

Gamykla

Vandens bokštas. Po juo buvau per savo underground turą - how cool am I? ;)

Na, ir pagaliau, gamyklos vartai!

Iš pasivaikščiojimų po Prahą ir apylinkes

Taigi, mieli draugai, dabar prisiruošiau įmesti keletą nuotraukų iš savo pasivaikščiojimų po Prahą, o kai prisiruošiu ir nebūsiu tokia mieguista, tai parašysiu ir apie kelionę į Pilzeną bei Kutna Horą. Mieguista dėl to, kad kėliausi 6.30 į čekų kalbos paskaitą, kurios, pasirodo, nebuvo. Šiandien mūsų fakultetas švenčia dvidešimtmetį ir beveik niekam nėra paskaitų, bet, aišku, aš esu pas čekų kalbos dėstytoją, kuri pamiršta pasakyti, kad neapsireikš ir nepasivargina parašyti tais telefono numeriais, kuriuos taip skrupulingai susirinko per pirmą paskaitą. Taipogi turiu dalyką pas dėstytoją, kuri turi labai daug ką mums papasakoti ir nepaisydama to, kad jos kolegos bei pusė studentų eina į fakulteto balių, vis vien ves mums paskaitą. Na, bet nieko, saulė šviečia, gražus oras, tai bent pasivaikščiojau po centrą :)


Taigi, čia vėlgi yra Karlšteinas, kuriame apsilankiau dar kartą su keliais pažįstamais.





Čia tie pažįstami, su kuriais tenai apsilankiau: lenkė Magda, indoneziečiai Eko ir Samas bei ispanas (atsiprašau, katalonas) Manuelis. Šiaip tai jei nori pakliūti į pilies vidų, kuris, kiek girdėjau, nėra lb įspūdingas, reikia iš anksto užsiregistruoti. Mes nesivarginom tai tik pasigėrėjom vaizdais iš pilies kiemo.

Kafkos muziejus! Kafka beveik visą gyvenimą praleido prahoj ir čia visur visko susijusio su Kafka pilna! Suvenyrų, paminklinių lentų, knygų ir t.t. Muziejus iš tikrųjų žiauriai fainas, modenus ir informatyvus. Labai patiko ir užsimaniau daugiau paskaityti Kafkos, tai mama turėtų atvežti man vieną jo knygą, kurią turiu namie ir niekaip neprisiruošiu perskaityti :) Ką tie ekshibicionistiški vyrukai simbolizuoja, nežinau :)

Prahos pilis naktį.

Minia turistų, susirinkusių pažiopsoti į tą astronominio laikrodžio spektakliuką.

Galerija, kurioje sugrūsti A. Muchos ir Dali (?!) darbai. Taip, žinau, labai keista kombinacija :) Vienam aukšte yra Muchos darbai, bet jie tiesiog sukabinti, beveik nėra jokių aprašymų, tai nelabai net žinai, į ką žiūri. Nors šiaip jau pažiūrėkit Wiki, jis šiaip jau labai žymus čekų grafikas ir tikrai žinote jo darbų: Alfonsas Mucha. O Dali irgi kažkaip savotiškai ten atrodo... Na, bet buvo įdomu :)

Prahos Venecija :) Neišgalvojau, kažkur skaičiau, kad taip vadina! ;) Čia toks mažas upeliukas, kuris teka paraleliai su Vltava ir tarp jo bei didžiosios upės yra lb dailus parkiukas :)

Milijonas Prahos tiltų. Ir jie visi tokie vienodi! Kažkaip čia būdama suvokiau, kad Karlo tiltas tikrai nėra niekuo įspūdingas išskyrus kelias senas ir irgi nelabai jau įspūdingas statulas. Tai kai pasakiau tai tokiam čekui, baisiai įžeidžiau jį :D "Istorija, jis gi tokiam ir tokiam amžiuj pastatytas, įsivaizduoji, koks tada jis reikšmingas buvo...bla bla bla!"

Va tokie simpatiški kūdikiukai ropoja ir ant Prahos televizijos bokšto, iki kurio dar nespėjau nusigauti.

Pingvinai ir nacionalinis teatras fone.

Nacionalinis teatras be pingvinų. Tuoj ir aš ten apsilankysiu - eisiu į pirmą savo gyvenime operą!

Mala Strana, ar kaip ten vadinas. Na, dalis senamiesčio, kuri yra iš esmės po Prahos pilimi.

Loretos vienuolynas. Irgi reikės kada prie progos užsukti.

Šiaip, čekiški vazonai.

Eifelis, pilis, dar vienas žygis

Paminklas sovietų (berods) aukoms ar kažkas tokio.

Rožynai palei Eifelį

Kasyklos viduje. Buvo taip pat neįspūdinga kaip ir atrodo nuotraukoje.

Mažoji Amerika.

Kamputis Karlštejno pilies

Karlštejnas

Sveiki sveiki! Dabar bandysiu atsigreibti už tą visą laiką, kai nerašiau čia, ir rašysiu, kai tik ką nors nuveiksiu ;) Taigi, šįkart šiek tiek apie popietinį pasivaikščiojimą po Prahos kalvas ir žygį į kažkokio velnio kasyklas/mažąją ir didžąją Ameriką bei [labai truputį] Karlšteino pilį.
Taigi, šeštadienį su kambarioke nusprendėme nuvažiuoti prie tokios mažos upeliūkštės, kuri yra visai šalia didelės upės ir ten išgerti alaus, Natalija sakė, kad tenai lb fainai. Na, galų gale taip išėjo, kad per visokius "nueinam dar ten" sutemo, atšalo ir alaus nebesinorėjo. Bet vis vien buvo labai gražus ir fainas rudeniškas vakaras :) Tai va, pirmiausiai nusprendėme užlipti į Prahos mini-Eifelio bokštą, kuris čia mėtosi dar nuo velniai žino kada tarpukariu vykusios Expo parodos. Pakeliui iki bokšto dar spėjom pamatyti savotišką paminklą nuo sovietų nukentėjusiems, pakilti funikulieriumi ir pasigėrėti rožynu. Po to pasirodė, kad Eifelis nors ir ne toks brangus kaip Paryžiuj, bet į0 kronų vis vien kainuoja, tai Natalija papasavo, o aš užsikabarojau į patį viršų. Tikrai buvo verta! Tai va, po to tokiu truputį ratu ėjom į Prahos pilį, kurioje Natalija, pasirodo, nebuvo, nes kai kažkada Prahoje sustojo su ekskursija, gidė jų ten nenuvedė. Pasigėrėjom Prahos pilim, Vito katedra, pagailėjom, kad Auksinė gatvelė uždaryta nežinia kokiam laikui, ir leidomės nuo kalno, nes jau buvo tamsu ir šalta ir kitą rytą anksti keltis.
Taigi, kitą ankstų sekmadienio rytą aš išsibaladojau į dar vieną žygį, o Natalija pasiliko namie, nes visą naktį prakosėjo ir blogai jautėsi. Taigi, su traukinuku nuvažiavom iki miestelio, kuris atrodė vidury niekur, tada paėjom kokius porą km ir atsidūrėm dar vienam miestely vidury niekur, tik daug dailesniam ir su visokiom uolom iš kraštų. Taigi į pačią didžiausią iš jų mes ir užsikeberiojom! Vaizdas tikrai buvo labai dailus, ten visi apsiėdėm sumuštekais. Tada toliau patraukėm miškais iki kažkokių akmenų ar ko ten kasyklų, kur mums pravedė gana nuobodžią ekskursiją, po to važiavom traukinuku, su kuriuo seniau, kol dar kasykla veikė, vežiodavo akmenis (buvo lb linksma, mums visi mojavo ir mes visiems mojavom), tada pravedė mums dar vieną nuobodžią ekskursiją jau pačioje kasykloje, tai ten dar ir šalta buvo, tada visi sėdėjom prie "muziejaus" ir valgėm/gėrėm ką pardavinėjo tokia keista kompanija - dvi moteriškės ir vienas vyrukas, prisikepę pyrago, blynų, pasidarę padažų, dar turėjo tirpios kavos, kažkokio daikto iš ryžių. Na, toks savotiškas namudinis restoranas :) Na, o po to jau traukėm į Ameriką, kas buvo visai gražu - tai iš esmės tiesiog tokie savotiški kanjonukai, na, gal iš nuotraukų bus aiškiau, nes net nelabai žinau, kaip paaiškinti. Pusė grupės (ir aš!) dar nusileidom į tokio vieno dugną, kas buvo visai baisu ir statu, o dar sakė mūsų vedlys, kad šiaip jau bauda būtų 15 000 kronų ir turbūt group discount nepritaikytų. Bet buvo smagu :) Tai va, tai po tokių klaidžiojimų ( o jų buvo ne taip mažai, nes mūsų gidai ne visada patys lb gerai žinodavo kelią) galų gale atsidūrėme Karlšteino miestelyje, kur yra viena įspūdingiausių Prahos pilių, deja, jau buvo - vėlgi - visai tamsu ir šalta ir reikėjo spėti į traukinį, plius visi buvom nusikalę, taigi pilim pasigėrėjau tik iš apačios. Na, bet kol dar orai gražūs, būtinai noriu ten nuvažiuoti! Tai va, šiam kartui tiek, kai turėsiu truputį daugiau laiko, įkelsiu nuotraukų, o db einu šnekėtis su baisiu kanadiečiu dėstytoju, apie tai, ar tai, ką prikeverzojau per visą žiauriai gražų penktadienį yra nors kiek į temą mano prezentacijai. Iki kito karto ;)

Praha!

Šokantis namas

Vyšehradas

Vyšehradas fone. Šiaip čia fotografuota nuo visai kieto tilto, kuris eina ne per kokią upę, o nuo vienos kalvos mieste iki kitos

Vaizdas nuo uolos, į kurią ilgai lipom ir dar ilgiau leidomės

Točnikas :)

Erasmusai ir pan.

Aš ir flamingai

Pigus čajus - studento pasirinkimas

Dar šiek tiek flamingų

Kietasis keltuvas

Sveiki, draugai. Pasidariau labai tingi blogo rašytoja! Net nebežinau, ar dar kada čia apsilankote. Na, bet vis vien - šiek tiek apie mano laiką Prahoje, kuris dar neaprašytas laiške. Taigi, penktadienį praleidau pusė velnio gerdama alų saloje Vltavos upėje ir žiūrėdama į Karlo tiltą. Sekmadienį su kambarioke leidomės aplankyti Vyšehrado, kas yra labai faina pilis/bažnyčia šiek tiek atokiau nuo Prahos centro, kur nesu buvusi ir įtariu, jog ten veža daug mažiau turistų ir apskritai toks vaizdas, kad ta vieta yra šiek tiek pamiršta, nors ten iš tikrųjų labai faina, plius gražūs Prahos vaizdai. Pakeliui dar pamatėme "šokantį namą", kas atrodo tikrai labai savotiškai, užsukome į botanikos sodą, na ir šiaip šiek tiek atmušėme kulnus. A, Vyšehrade dar yra labai dailios kapinės, kur palaidoti visokie žymūs čekai. Sekmadienį kėlėmės labai anksti ir važiavome į hiking trip. Mūsų susirinko visai nemažai - apie 50 erasmusų ir čekų, su kuriais trankėmės po Čekijos miškus, mūsų vadovai patys nelabai žinojo kelią iki Točniko pilies "ruins" (kabutėse, nes tikėjausi kelių akmenų ant kalno, o ten visai nemažai visko buvo!), tai čiuju dar truputį ilgiau užtrukom nei galėjom. Nors pakeliui dar buvo visai smagu užkopti į dar vieną didelį akmenį ir nuo ten pasižvalgyti, o ir šiaip daug visokių įdomių žmonių buvo - japonių, meksikiečių (kurių panelės yra estės!), kanadiečių, kurie Lietuvą išmaišę labiau nei aš pati ir šiaip buvę VISUR, ir t.t. Taigi, prasitrankę po miškus galų gale priėjome Točniko pilį, ten griovy gyvena meška (neklauskite, kodėl), plius dar buvo "paukščių žmogaus" pasirodymas. Na, kažkoks čiuvas turi gyvą galą visokiausių pusiau dresiruotų pelėdų, erelių ir kitokių didelių paukščių, kurie skraido nuo vieno žmogaus iki kito žmogaus rankos ir pan. Šiaip jau man asmeniškai labiausiai patiko dalis, kai jis paleido didžiausią paukštį (jis buvo TIKRAI didelis), pirmą kartą jis grįžo, o antrą kartą nebe. Tada paukščių žmogus labai daug kartų į mikrofoną kartojo "Sali HOP HOP HOP, Sali HOP HOP HOP", lakstė po pilį su visokiais radarais ir atrodė labai susirūpinęs. na, bet galų gale jis atrado tą paukštį :) Tai va, po to pirmadienį vakare nuėjau į pirmą Anglosphere dalyko paskaitą ir pasibaigė mano džiaugsmai :) Dėstytojas kanadietis, visai griežtas, pats nelabai tiki tokiu dalyku kaip Anglosfera, bet blogiausia tai, kad pasirinkau tokią temą, kurios prezentacija bus ne ateinantį bet dar kitą pirmadienį. Taigi, dabar turiu visus du jo nurodytus tai temai literatūros šaltinius - vieno puslapio straipsniuką bei visą knygą, kurią skaitysiu ateinančias dvi dienas, ir turiu iš šitų dalykų per savaitę sukurpti dvidešimties min prezentaciją, iš prezentacijos parašyti RD ir dar per porą savaičių parašyti kokio nors straipsnio review. Na, bet kai pabaigsiu su šituo, bus iš kitų atsiskaitymų likę jau visai nebedaug. Apskritai tai čia tikrai nėra tokios erasmusiškos laisvos dvasios, nes dauguma dalykų, kurie yra anglų kalba, yra magistriniai, ir juos studijuoja visokie tarptautiniai studentai, kurie iš tikro moka už šitas studijas, taigi ir dauguma dėstytojų visai rimtai žiūri į savo dalykus. Bet šiaip jau visi yra faini, gerai kalba angliškai ir tikrai yra savo dalykų specialistai. Kartais net per daug - viena dėstytoja yra absoliučiai pamišusi dėl JAV ir toks vaizdas kad daugiau nieko ir neveikia kaip skaito naujienas apie JAV, žiūri jų politinius šou ir filmukus per Youtube. Tai net keista buvo, kai kažkada ją pamačiau centre kažko laukiančią - pasirodo, ji turi ir daugiau ko laukti, o ne tik JAV mid-term rinkimų! Tai va, antradienį vėlgi su kambarioke važiavome į zoo sodą, aš, atvirai pasakius, nedegiau entuziazmu, bet likau maloniai nustebinta, nes sodas tikrai labai gražiai sutvarkytas! Daug gyvūnų, geros nuorodos, yra toks fainas keltuvas, kuriuo nusileidau ir išgėriau visai skanios kavos (kava čia, beje, visai brangi! McDonalde galima gauti pigiausio normalaus kapučino, kuris ten kainuoja apie šešis lt, o starbuckse kainos išvis nuo dešimt lt prasideda. turint omeny, kad kabake miesto centre alus retai daugiau penkių litų kainuoja, tai gan keista. bet čia užtat ant kiekvieno kampo kavos aparatai, kur kava pusė velnio ir tik koks litas. ir išvis, jie čia visokiuose automatuose ir sumuštekus pardavinėja, ir viską. žodžiu, pasinešę čekai ant jų :) ). Tai va, dar šalia zoo sodo yra kažkoks dvariukas, kurį irgi būtų įdomu aplankyti, bet kol kas tai teks atidėti iki kol padarysiu tą prezentaciją.
Na tai va, šį sekmadienį vėl eisim į žygį, tik šįkart ne į jokias pilis, o šiaip po gamtą, tipo turėtų būti gražu :) Ir sekmadienį netgi turėtų saulė šviesti!!! Šiaip tai čia šilta - dieną po kokia 16-17 laipsnių ir sausa, tik pirmom dienom lijo, bet saulės tai toks jausmas, kad metus nebuvau. Tai va, čiuju tie vėsesni, bet giedri orai pasislinks dabar iš LT į Čekiją :P Tai va, dar tėvas žada atvažiuoti kažkada gal nuo 23 dienos, kas bus visai smagu [turbūt], jei jis nevers manęs vairuoti, nes kažką šnekėjo apie tai. O spalio gale turėčiau susitikti su mamyte Briusely, ko jau tikrai labai labai laukiu :) Na va, tai rods tiek naujienų :) Kitą kartą parašysiu po prezentacijos ;)