Paminklas sovietų (berods) aukoms ar kažkas tokio.
Rožynai palei Eifelį
Kasyklos viduje. Buvo taip pat neįspūdinga kaip ir atrodo nuotraukoje.
Mažoji Amerika.
Kamputis Karlštejno pilies
Karlštejnas
Sveiki sveiki! Dabar bandysiu atsigreibti už tą visą laiką, kai nerašiau čia, ir rašysiu, kai tik ką nors nuveiksiu ;) Taigi, šįkart šiek tiek apie popietinį pasivaikščiojimą po Prahos kalvas ir žygį į kažkokio velnio kasyklas/mažąją ir didžąją Ameriką bei [labai truputį] Karlšteino pilį.
Taigi, šeštadienį su kambarioke nusprendėme nuvažiuoti prie tokios mažos upeliūkštės, kuri yra visai šalia didelės upės ir ten išgerti alaus, Natalija sakė, kad tenai lb fainai. Na, galų gale taip išėjo, kad per visokius "nueinam dar ten" sutemo, atšalo ir alaus nebesinorėjo. Bet vis vien buvo labai gražus ir fainas rudeniškas vakaras :) Tai va, pirmiausiai nusprendėme užlipti į Prahos mini-Eifelio bokštą, kuris čia mėtosi dar nuo velniai žino kada tarpukariu vykusios Expo parodos. Pakeliui iki bokšto dar spėjom pamatyti savotišką paminklą nuo sovietų nukentėjusiems, pakilti funikulieriumi ir pasigėrėti rožynu. Po to pasirodė, kad Eifelis nors ir ne toks brangus kaip Paryžiuj, bet į0 kronų vis vien kainuoja, tai Natalija papasavo, o aš užsikabarojau į patį viršų. Tikrai buvo verta! Tai va, po to tokiu truputį ratu ėjom į Prahos pilį, kurioje Natalija, pasirodo, nebuvo, nes kai kažkada Prahoje sustojo su ekskursija, gidė jų ten nenuvedė. Pasigėrėjom Prahos pilim, Vito katedra, pagailėjom, kad Auksinė gatvelė uždaryta nežinia kokiam laikui, ir leidomės nuo kalno, nes jau buvo tamsu ir šalta ir kitą rytą anksti keltis.
Taigi, kitą ankstų sekmadienio rytą aš išsibaladojau į dar vieną žygį, o Natalija pasiliko namie, nes visą naktį prakosėjo ir blogai jautėsi. Taigi, su traukinuku nuvažiavom iki miestelio, kuris atrodė vidury niekur, tada paėjom kokius porą km ir atsidūrėm dar vienam miestely vidury niekur, tik daug dailesniam ir su visokiom uolom iš kraštų. Taigi į pačią didžiausią iš jų mes ir užsikeberiojom! Vaizdas tikrai buvo labai dailus, ten visi apsiėdėm sumuštekais. Tada toliau patraukėm miškais iki kažkokių akmenų ar ko ten kasyklų, kur mums pravedė gana nuobodžią ekskursiją, po to važiavom traukinuku, su kuriuo seniau, kol dar kasykla veikė, vežiodavo akmenis (buvo lb linksma, mums visi mojavo ir mes visiems mojavom), tada pravedė mums dar vieną nuobodžią ekskursiją jau pačioje kasykloje, tai ten dar ir šalta buvo, tada visi sėdėjom prie "muziejaus" ir valgėm/gėrėm ką pardavinėjo tokia keista kompanija - dvi moteriškės ir vienas vyrukas, prisikepę pyrago, blynų, pasidarę padažų, dar turėjo tirpios kavos, kažkokio daikto iš ryžių. Na, toks savotiškas namudinis restoranas :) Na, o po to jau traukėm į Ameriką, kas buvo visai gražu - tai iš esmės tiesiog tokie savotiški kanjonukai, na, gal iš nuotraukų bus aiškiau, nes net nelabai žinau, kaip paaiškinti. Pusė grupės (ir aš!) dar nusileidom į tokio vieno dugną, kas buvo visai baisu ir statu, o dar sakė mūsų vedlys, kad šiaip jau bauda būtų 15 000 kronų ir turbūt group discount nepritaikytų. Bet buvo smagu :) Tai va, tai po tokių klaidžiojimų ( o jų buvo ne taip mažai, nes mūsų gidai ne visada patys lb gerai žinodavo kelią) galų gale atsidūrėme Karlšteino miestelyje, kur yra viena įspūdingiausių Prahos pilių, deja, jau buvo - vėlgi - visai tamsu ir šalta ir reikėjo spėti į traukinį, plius visi buvom nusikalę, taigi pilim pasigėrėjau tik iš apačios. Na, bet kol dar orai gražūs, būtinai noriu ten nuvažiuoti! Tai va, šiam kartui tiek, kai turėsiu truputį daugiau laiko, įkelsiu nuotraukų, o db einu šnekėtis su baisiu kanadiečiu dėstytoju, apie tai, ar tai, ką prikeverzojau per visą žiauriai gražų penktadienį yra nors kiek į temą mano prezentacijai. Iki kito karto ;)
Taigi, šeštadienį su kambarioke nusprendėme nuvažiuoti prie tokios mažos upeliūkštės, kuri yra visai šalia didelės upės ir ten išgerti alaus, Natalija sakė, kad tenai lb fainai. Na, galų gale taip išėjo, kad per visokius "nueinam dar ten" sutemo, atšalo ir alaus nebesinorėjo. Bet vis vien buvo labai gražus ir fainas rudeniškas vakaras :) Tai va, pirmiausiai nusprendėme užlipti į Prahos mini-Eifelio bokštą, kuris čia mėtosi dar nuo velniai žino kada tarpukariu vykusios Expo parodos. Pakeliui iki bokšto dar spėjom pamatyti savotišką paminklą nuo sovietų nukentėjusiems, pakilti funikulieriumi ir pasigėrėti rožynu. Po to pasirodė, kad Eifelis nors ir ne toks brangus kaip Paryžiuj, bet į0 kronų vis vien kainuoja, tai Natalija papasavo, o aš užsikabarojau į patį viršų. Tikrai buvo verta! Tai va, po to tokiu truputį ratu ėjom į Prahos pilį, kurioje Natalija, pasirodo, nebuvo, nes kai kažkada Prahoje sustojo su ekskursija, gidė jų ten nenuvedė. Pasigėrėjom Prahos pilim, Vito katedra, pagailėjom, kad Auksinė gatvelė uždaryta nežinia kokiam laikui, ir leidomės nuo kalno, nes jau buvo tamsu ir šalta ir kitą rytą anksti keltis.
Taigi, kitą ankstų sekmadienio rytą aš išsibaladojau į dar vieną žygį, o Natalija pasiliko namie, nes visą naktį prakosėjo ir blogai jautėsi. Taigi, su traukinuku nuvažiavom iki miestelio, kuris atrodė vidury niekur, tada paėjom kokius porą km ir atsidūrėm dar vienam miestely vidury niekur, tik daug dailesniam ir su visokiom uolom iš kraštų. Taigi į pačią didžiausią iš jų mes ir užsikeberiojom! Vaizdas tikrai buvo labai dailus, ten visi apsiėdėm sumuštekais. Tada toliau patraukėm miškais iki kažkokių akmenų ar ko ten kasyklų, kur mums pravedė gana nuobodžią ekskursiją, po to važiavom traukinuku, su kuriuo seniau, kol dar kasykla veikė, vežiodavo akmenis (buvo lb linksma, mums visi mojavo ir mes visiems mojavom), tada pravedė mums dar vieną nuobodžią ekskursiją jau pačioje kasykloje, tai ten dar ir šalta buvo, tada visi sėdėjom prie "muziejaus" ir valgėm/gėrėm ką pardavinėjo tokia keista kompanija - dvi moteriškės ir vienas vyrukas, prisikepę pyrago, blynų, pasidarę padažų, dar turėjo tirpios kavos, kažkokio daikto iš ryžių. Na, toks savotiškas namudinis restoranas :) Na, o po to jau traukėm į Ameriką, kas buvo visai gražu - tai iš esmės tiesiog tokie savotiški kanjonukai, na, gal iš nuotraukų bus aiškiau, nes net nelabai žinau, kaip paaiškinti. Pusė grupės (ir aš!) dar nusileidom į tokio vieno dugną, kas buvo visai baisu ir statu, o dar sakė mūsų vedlys, kad šiaip jau bauda būtų 15 000 kronų ir turbūt group discount nepritaikytų. Bet buvo smagu :) Tai va, tai po tokių klaidžiojimų ( o jų buvo ne taip mažai, nes mūsų gidai ne visada patys lb gerai žinodavo kelią) galų gale atsidūrėme Karlšteino miestelyje, kur yra viena įspūdingiausių Prahos pilių, deja, jau buvo - vėlgi - visai tamsu ir šalta ir reikėjo spėti į traukinį, plius visi buvom nusikalę, taigi pilim pasigėrėjau tik iš apačios. Na, bet kol dar orai gražūs, būtinai noriu ten nuvažiuoti! Tai va, šiam kartui tiek, kai turėsiu truputį daugiau laiko, įkelsiu nuotraukų, o db einu šnekėtis su baisiu kanadiečiu dėstytoju, apie tai, ar tai, ką prikeverzojau per visą žiauriai gražų penktadienį yra nors kiek į temą mano prezentacijai. Iki kito karto ;)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą