Rūsių turas man labai patiko! Pavėlavau į vienintelį per dieną anglišką, tai gavau audio gidą, kuris buvo labai protingas ir man daug papasakojo apie miesto istoriją, apie tai, kad rūsiai buvo naudojami vietoj šaldytuvų, kad jų vietomis yra net trys lygiai, o bendras ilgis - beveik 20km. Mums tenai netgi davė šalmus, kas buvo labai geras daiktas, nes įdėmiai beklausydama gido porą kartų neblogai trinktelėjau kakta į lubas. Po turo dar gavau žetoną mažam tamsaus alaus bokalui šalia esančiame restorane. Iškart nuskubėjau jį iškeisti, prie manęs dar prisijungė keistokas vokietis ir čekas. kažkaip nelabai surpratau, ką tas vokietis Čekijoj veikia, kažką su vaikais, kiek pamenu, dainuoja ir moko jos vokiečių kalbos ar kažką tokio, žodžiu, baigė mokslus ir tingi dirbti :D Tai va, po to ėjau į alaus daryklos muziejų, kuris buvo visai fainas ir modernus ir kuriame gavau dar vieną žetoną, bet jau nebespėjau jo iškeisti. Na, ir tada vos ne bėgte bėgau iki gamyklos, kuri yra šiek tiek toliau nuo centro. Paskutinis turas buvo 16.15 ir lb norėjau į jį suspėti. Atvirai pasakius, net nežinau, kodėl. Gi jau buvau gamykloj Bremene ir tai buvo totali nuobodybė - koks skirtumas, kaip gamina tą alų, svarbu, kad skanus būtų! O, tarp kitko, man Pilsner Urquell net nėra skanus - per kartus! Na, bet matyt norėjau užsidėti pliusą, nes kaip čia apsilankysi Pilzene ir nenueisi į tą jų gamyklą.. Taigi, bėgte bėgau iki tokio didelio pastato, kuris, maniau, yra gamykla. Tada pasirodė, kad tai yra geležinkelio stotis! AAAA, tada bėgau iki kitos gatvės, tenai radau vartus, bet nebuvo jokio info centro ar nieko kito, kas atrodytų turistiška. AAAA, tada bėgau prie kitų vartų, kur pagaliau radau įėjimą. Na, pradžia pasirodė visai nieko - gražiai sutvarkytas kiemelis ir t.t., pats turas nebrangus. Gidas toks nieko, kambariokė sakė, kad jai labai simpatiškas jis pasirodė, bet manęs kažkaip netraukia vyrai, kurie turi tokią pačią šukuoseną kaip mano (minus kirpčiai). Na, ir tada prasidėjo... Čia toks ir toks mechanizmas, į kurį supilame tą ir tą ir laukiame tiek ir tiek dienų, o tada tą daiktą pilame į tą bačką ir ten dar įdedame... Bla bla bla... Gal būtų buvę visai įdomu pamatyti patį procesą kaip valo butelius, na, konvejerį, kuris neva dirba 24/7, BET tuo momentu jis kaip tik neveikė ir gavau pamatyti tik kelias moteriškes, šluojančias šukes. Po to dar filmas, pačiupinėti grūdus ir po mikroskopą pažiūrėti į mieles, tada leidžiamės į rūsius ir voila - didelė bačka, iš kurios visiems pilsto nefiltruoto nepasterizuoto alaus. Gal ir būtų buvę smagu, jei veiksmas nebūtų vykęs labai drėgname rūsyje prie artimos nuliui temperatūros ir stovint. Tai truputį pasigailėjau, kad pirmai greitai bėgau. Na, bet nieko, turas pasibaigė, nuėjau į geležinkelio stotį (iš viso bėgiojimo bent tiek naudos buvo, kad žinojau, kur ji yra), nusipirkau savo brangų bilietą ir parvažiavau namo :) Tai tokia buvo kelionė į Pilzeną. Jei kada važiuosit tenai, pasakykit, duosiu žetoną alui ;)
Ta ram pam pam - trečia pagal dydį sinagoga pasaulyje!
Keistas fontanas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą