keliaujanti: Brno ir Olomouc

Antradieniais niekada man nebūna paskaitų, o praeitas trečiadienis dar buvo išeiginė, tai nusprendžiau aplankyti Moraviją - jos didžiausią miestą Brno ir Olomoucą, kuris yra dailus miesčiukas, iki 30 metų karo turėjęs Moravijos sostinės titulą. Kadangi kelias gana ilgas iki tos Moravijos, o dienos trumpos, tai važiavau dviems dienoms ir nakvynę susiradau per Hospitality Club pas 61 metų moteriškę Olgą. Na, bet apie viską iš pradžių. Taigi, į Brno važiavau vėl su Student Agency ir mieste išsilaipinau apie berods 10 valandą. Tada kurį laiką praieškojau autobusų stoties, kad nusipirkčiau bilietą rytojui į Olomoucą. Stotis pasirodė ŽIAURIAI sovietinė, tokia kaip sustojusi laike, tik kad su vietnamietiškais pardavėjais :) Ėjau gal pro trejas skirtingas duris kol galų gale pataikiau ten, kur pardavinėja bilietus. Pasisekė, kad praeitą savaitę buvom mokęsi apie laiką, tai žinojau kaip čekiškai "rytoj". Bala žino, ką man ten būtų pardavę ir kiek laiko būčiau užtrukus bandydama ženklais parodyti, ko noriu :) Na tai va, po to nusigavau atgal į Brno centrą. Brno šiaip jau neturi labai didelio senamiesčio, bet man pats miestas kažkodėl labai patiko ir pasirodė jaukus. Gal kad šiek tiek priminė Kauną kažkuo :) Taigi, didžiausios įžymybės tenai yra Petro ir Povilo katedra (tie aukšti bokštai buvo pristatyti tik XX a. pradžioj) bei gana didelė pilis ant kalvos. Pilyje yra įkurtas miesto muziejus, plius dar Moravijos menininkų darbų šie tiek, na, ir tokie a la požemiai. Pilis daug metų buvo naudojama kaip kalėjimas, taigi nemaža dalis muziejaus buvo skirta kaliniams, pvz., vengriškas kambariukas, lenkiškas kambariukas, itališkas kambariukas ir t.t. Šiaip toj pily buvo labai fainai, nes be manęs tuo metu ten lankėsi tik keli žmonės, pro langus matėsi visas miestas ir atrodė, kad lb toli esu nuo visokių bjaurių realybių. Na, kažkas tokio kaip skrendant lėktuvu :) Tai va, dar Brno žymus tuo, kad čia vaikystėje lankėsi ir grojo Mocartas, plius čia yra šiurpi Kapučinų (ar Kapucinų?) vienuolių kripta. Pasirodo jie sekdami savo super duper neturto mada mirusius brolius ne laidodavo, o tik "ant akių" įdėdavo į tokį daugkartinio naudojimo karstą, po to vargšus negyvus broliukus su tuo karstu nunešdavo į kriptą, atidarydavo karsto apačią, išmesdavo ant žemės ir taip palikdavo nepakastus. Tai tie vargšai iš nepagarbos nesupuvo, o kažkokiu būdu mumifikavosi. Matyt, dabar kapucinai nebe taip pasišventę savo skurdui ir mielai ima iš turistų pinigus, už kuriuos visiems rodo mirusius broliukus. Na, tiesą pasakius, tai ten ne tik broliukų būta, bet ir šiaip miestiečių pasišventusių. Iš tikro šiurpoka - pvz., viena moteriškė greičiausiai buvo palaidota gyva, taip spėjama iš jos susuktų rankų ir kaulų. Pasirodo, kai mieste kildavo kokių užkrečiamų ligų epidemijos, nieks nelaukdavo tris dienas, kad įsitikintų, ar jau tikrai numirei. Pavyzdžiui, nualpai kur nors iš nuovargio, mama ašarą nuvarvino, po valandos tave pakasė ir vsio. Šiaip jau net ir paprastai numirę žmonės ten ne itin išvaizdūs, pvz., kokia oda nuo pusės veido nusmukus, pusės kojos nėra ar šiaip nagai labai ilgi.
Taigi, apvaikščiojusi visą Brno šeštą vakare susitikau su Olga. Ji pasirodė ohoho kokia moteriškė! Na, visų pirma jau pats faktas, kad hostina. Antra, kai susitikom jai buvo ką tik pasibaigusi italų kalbos pamoka - pasirodo kurį laiką mokėsi savarankiškai, o dabar pradėjo su mokytoju. Bet jai ten blogai gaunasi, nes kertasi su teatro abonementu laikas :) Dar Olga šneka vokiškai, pas ją kurį laika gyveno vokietis studentas erasmusininkas, nuomojo kambarį. Ai, šiaip jau ji gyvena viena, su vyru išsiskyrė, o po to jis mirė, turi dvi dukras, kurios gyvena netoli, bet nedažnai susitinka, turi dar ir anūkę, kuriai jau 19 metų. A, dar kasmet su draugais jau gal 10 metų slidinėja Italijoje. Kadangi buvo antradienis, o antradieniais ji visada su draugais susitinka tokiam bare, kur groja irgi jos pažįstami tokią a la čekišką country muziką, tai ir mes tenai nuėjome. Draugai daugiausiai buvo jos amžiaus ir nelabai šnekėjo angliškai, tai ne kažin kiek prisibendravau, bet buvo smagu :) Paklausiau tos muzikos, pasirodo, kaip lietuviai po karo eidavo partizanaut, tai čekai eidavo į gamtą laužų kurti ir tokių dainų dainuoti :) Mes sėdėjome prie stalo, prie kurio renkasi "turistai", t.y. tie, kurie savaitgaliais organizuojasi visokias keliones į gamtą, na, tokius piknikus, tai siuntė nuotrauką iš jų paskutinio žygio ir visi kitoje pusėje pasirašinėjo. Šiaip b uvo smagu žiūrėt, kiek jų ten daug susirinkę, kaip kartais visi padainuoja kokią dainą kartu (nors tikrai niekas dar nebuvo prisigėręs), visi visus pažįsta. Kažkaip sunkiai įsivaizduoju kažką tokio Lietuvoje. Grįžinėdamos dar matėme prostitutę ant kampo. Aš tai nebūčiau supratus, atrodė kaip kas antra pana Kaune - trumpas sijonas, ilgi batai, balta striukė, nieko ypatingo, bet man hostė pasakė ir po to tikrai, žiūriu, kad laukia prie perėjos, bet per žalią niekur neina... Žodžiu, nauja patirtis :)
Na tai va, kitą rytą pavalgiau pusryčius, dar išaiškinau hostei, kaip vadinasi Lietuva ir kaip Latvija (pasirodo, čekiškai Lietuva yra Litva, o Latvija - Latyšsko, tai jiem kai prisideda angliški pavadinimai, viskas labai susipainioja :)), ir leidausi į autobusų stotį. Olomouce oras buvo gražus ir saulėtas, šiek tiek nulijo, bet vis vien. Beieškodama kelio į centrą padariau didžiulį ratą, bet galų gale suradau dailią bažnyčią, o nuo jos ir pagrindinę gatvę, vedančią į centrą. Šiaip tai miestelis tikrai labai dailus, krūva visokiausių bažnyčių, labai faina pagrindinė aikštė, iš tikro ten net dvi didelės aikštės yra. Pirmosios vidury labai daili rotušė su astronominiu laikrodžiu, dekoruotu sovietiniais motyvais - savotiškai atrodo :) Taip pat MILŽINIŠKA maro statula, kurios viduje netgi yra maža koplytėlė. Mažesnėje aikštėje jau statė kalėdinio turgelio stendus, buvo išlieta čiuožykla ir pardavinėjo vaikišką punčą :) Galų gale dar užsikoriau į viršų tokios labai šiurpiai atrodančios bažnyčios aukštą bokįtą ir pasigėrėjau dailia Olomouco panorama. A, mieste taip pat labai daug fontanų, bet deja deja, visi jau buvo išjungti. Po bokšto beveik bėgte bėgau į stotį ir grįžau Prahon :)

Paminklas Mocartui

Pagrindinė Svobodos aikštė Brno.

Petro ir Povilo katedra.

Įėjimas į Brno pilį.

Vienas iš Brno pilies pastatų. Fotkinau, nes atrodė, lyg būtų kas nors sugalvojęs tvartą prilipinti ant pilies sienų.

Pilies kiemas

Kalėjimas pilyje

Kažkokio dailininko iš Moravijos paveikslas. Baisiausia tapyta katė, kokią esu mačiusi gyvenime :D

Va taip laikydavo "itin pavojingus" kalinius - surakintus visą laiką.

Šiaip lb įdomus pastatas šalia katedros.

Labai juokingas (nors turbūt turėtų būti rimtas) paminklas kažkokiam vyskupui. Beje, gal jau minėjau, bet čekai yra berods trečia tauta pasaulyje pagal nereligingumą.