keliaujanti: Gentas ir dar dvi dienos Briuselyje

Ech, draugai, geriu savo pigų čajų ir labai labai noriu turėti daugiau laiko. Jei ne tie mokslai, tai būtų taip gerai! :)
Taigi, tik dabar aprašinėsiu Belgijos kelionės likučius, o dar žygis, Brno, Olomouc, o ryt važiuoju į Dresdeną.
Taigi, trečia diena Belgijoje - važiuojame į Gentą. Oras pirmą dienos pusę buvo apyšūdinis, lynojo, buvo apsiniaukę. Kažkaip iš žemėlapio nesupratau, jog traukinių stotis yra taip toli nuo centro, tai kurį laiką prapėdinome, bet nieko :) Šiaip jau pasijautė, kad sekmadienis ir kad Gentas yra daug mažiau turistinis miestas - daugelis parduotuvių uždarytos. Pats centras pasirodė labai dailus - kelios labai įspūdingos bažnyčios (ar kas ten buvo - rotušės, muziejai, vienu žoždiu :)), nors, kaip jau anksčiau minėjau, viskas IŠKNISTA. T.y., pro centrinę aikštę tikrai reikėjo stypčioti beveik kaip iki stotelės Perkūnkiemyje. Šiaip jau iš dalies miestas priminė Briugę - daug kanalų, turistiniai laiveliai, seni pastatai. Bet kita vertus, tarp senų pastatų nemažai įsimaišiusių modernių, apskritai mažiau iščiustytas ir labiau "gyvenamas", o ne muziejinis miestas. Hm, nežinau, ar atmintis tokia trumpa, ar tikrai mes ten nieko daugiau labai ypatingo nenuveikėme. Turbūt - tiesiog pasivaikščiojom, pašnekėjom, pasidairėm, pasifotkinom ir pasigrožėjom. Ir pavalgėm McDonalde :)
Kitą dieną, pirmadienį, jau niekur nevažiavome, bet toliau trankėmės po Briuselį, kuris irgi buvo labai ramus ir tylus, nes, pasirodo, pas belgus lapkričio 1 irgi išeiginė. Ir jie irgi nesivargina dirbti per išeigines. Na, išskyrus arabus ir azijiečius, šitie ir Čekijoj sekmadieniais dirba. Taigi, pirmiausiai sugalvojome patraukti prie atomiumo. Manau, jog visi žinote, kad tai yra keistos formos sidabrinės spalvos didelis pastatas Briuselio pakrašty. Nebuvome apsisprendusios, ar kilsime į jo viršų, nes ne taip pigu (kiek pamenu), bet ryte problema pati išsisprendė - rytinis rūkas buvo ŽIAURIAI tirštas taip kad panorama iš atomiumo būtų tokia pati kaip į paklodę žiūrėti. Tiesą pasakius, rūkas buvo toks tirštas, kad išlipusios iš metro neradome atomiumo (kurį, aš įtariu, dienos metu ne taip lengva pravėpsoti) ir šiek tiek nublūdijome į kitą pusę. Na, bet turiu pripažinti, labai savotiškai jis atrodė tame rūke, kai galų gale pamatėme, buvom labai nustebintos, koks jis didelis.
Po atomiumo patraukėme į parką, kuris mamai ypač, bet man taip pat labai patiko (inkliuzas - tenka susikišti ausų kamštukus, nes kambariokė vakarieniaudama skleidžia tokius garsus, kad nori nenori pagalvoji apie visus fermos gyvūnus, kurie ėstų gracingiau. Kaip jai kiek nors maisto patenka į skrandį, jei valgydama niekada nesusičiaupia? Mysteries of life...).
Po pirmojo parkelio leidomės į karališkųjų rūmų paieškas, kurios šiek tiek užtruko ir į kurias įėjo gan ilgas kelias palei tvorą. Na, bet užtikome japonišką ir kinietišką pastatukus, kurie gana įdomiai atrodė. Deja, po to pasirodė, kad karališki rūmai iš tiesų yra gyvenami, na, arba bent jau saugomi, ir į juos tik pro tvorą galėjome pažiūrėti. Bet iš to, ką pamatėme, neatrodė, kad daug praradome. Po to dar pasitrainiojome po centrą ir leidomės namo. Namie išgėrėme alaus, vieną butelį išdrėbiau ant grindų, tai po to jas tris kartus valiau, kad nebesijaustų kvapo, nes mūsų šeimininkė jau kitą dieną turėjo grįžti.
Paskutinę dieną išlydėjau mamytę, o pati šiek tiek pasidairiau po vietas, kur dar nebuvau (nuėjau iki katedros, kurią mama, kol dar nebuvo Briugėje ir Gente, labai gyrė, o po to sakė, kad gal jinai ir nieko ypatingo :)) ir šiek tiek pasišopinau, nes šita diena realiai buvo pirma, kai visos parduotuvės buvo atidarytos :) Vakare dar nuėjau į parkelį, prie kurio yra Europos Parlamentas. Grįžusi namo mamos draugę Oną radau su bičiuliu belgu, kuris nešnekėjo angliškai. Kadangi ėjome visi valgyti picos (lb savotiškas restoranas, išsirenki picą ar picas, kurių norėsi ir tau jos atkerpa su žirklėmis :)), tai toks savotiškas buvo pokalbis. Bet visai didžiavausi savimi, kad dažniausiai pokalbio mintį pagaudavau :) Po to Ona atsisveikino su Maišeliu (Mišelis, bet pasirodo, kad jos mama taip jį kartą pavadino), nuėjome pas jos dukterį, kuri Briuselio mastais tikrai netoli gyvena, išgėrėm arbatos, grįžom namo, po to kėliausi 3.45, kad spėčiau į 8 valandos lėktuvą. Tai tokia buvo mano kelionė :)