keliaujanti: Dresden

Taigiii Drezdenas :) Kažkaip sunku prisiversti pagaliau jį aprašyti, net nežinau, kodėl. Dabar Prahoje labai labai smarkiai sninga ir ateinančias dvi dienas turėtų taip būti. Visai smagu, bet pasižiūrėjau orų prognozę, po kelių dienų vėl turėtų būti pliusinė temperatūra, tai viskas tirps :(
Na, ok, Drezdenas :) Važiavau tenai prieš truputį daugiau nei savaitę. Jau esu buvusi Drezdene prieš berods 5 ar 6 metus su klasės ekskursija, deja, mano kelionės draugė buvo Julija, taigi teko klausytis lb daug jos meilės istorijų. Šįkart nusprendžiau blogos kelionės draugės klaidos nekartoti ir po miestą trainiojausi atskirai nuo savo kambariokės, kuri prikalbino kartu važiuoti tokį Prancūzą Gijomą. Prieš važiuojant atrodė, jog visai nieko neprisimenu iš savo ankstesnės kelionės, bet kai tik priėjau centrą, suvokiau, kad daug kas matyta ir visgi kažką dar pamenu :) Pradėjau nuo aikštės (nuotrauka viršuje), kurią praeitą kartą remontavo, na, nedaug kas pasikeitė, dalis pastatų vis dar pastoliuose. Apskritai Drezdenas pasirodė labai juodas miestas, t.y., daug pastatų labai smarkiai patamsėję nuo užteršto oro. Dar jaučiasi, ir visi nuostoliai pokariniai (gal ir žinot, bet vis vien paporinsiu, kad Drezdenas buvo LABAI smarkiai subombarduotas per karą, yra viena Voneguto knyga apie tai, na, apskritai gan žinomas atvejis. Mačiau atvirukų su vaizdais po bombardavimo, tai tikrai šiurpu, stebėtina, kaip jie dar tiek daug atstatė). Taigi, labai daug gražiausių Drezdeno pastatų yra atstatyti nuo pamatų, bet daug kur centre yra naujų pastatų ar net labai sovietinio dizaino pavyzdžių. Viena iš vietų, kur norėjau nueiti pirmiausiai, buvo tokia apvali bažnyčia, kurią praeito mano vizito metu jau buvo atstatę, bet dar neatidarę. Ta bažnyčia skaitosi kaip vienas iš miesto simbolių, ir iš tikro labai keistas jausmas viduje, nes suolai pusapvaliai ir yra kelios galerijos. Choristai irgi sėdi vienoje iš galerijų viršuje, taigi, kai jie gieda, atseit jausmas lyg tai būtų angelų balsai. Weberis, vokiečių kompozitorius, netgi sukūrė kažkokį muzikinį kūrinį specialiai tai bažnyčiai. Na, tai va, lb patiko, nors jausmas savotiškas. Viena vertus, grožiesi, atrodo kaip tikrai daili sena bažnyčia, bet tada pagalvoji, kad čia viskas nauja, grindims, durims ir t.t. nėra nei dešimt metų. Tada pasidaro keista ir gaila, kad dabar niekas nieko panašaus nebestato :) Buvau užsikorusi ir į bažnyčios bokštą, pasigėrėjau panorama. Na, o po to šiaip po miestą trainiojausi. Matosi, kad labai turistų lankoma vietovė, nors dauguma jų - vokiečiai ir rusai, taigi net muziejuose anglų kalba rasti kokį aprašymą sudėtinga. Drezdene šiaip gyvas galas mueziejų visokiausių, tai nuėjau į Porceliano galeriją, labai patiko. Irgi buvo keista, kad prieš kelis šimtus metų tokius gražius daiktus žmonės gamino. Ir kaip tie bliūdai išgyveno visokius karus ir pan. - va čia tai klausimas! :) Tai va, pirmą dieną dar apsiėdžiau kalėdiniu vokišku keksu, nusipirkau blietą kitai dienai į kruizą Elbe iki kažkokių rūmų, o sutemus patraukiau hosto namų link. Mano hostas buvo Steffen, vokietis, kuris turi labai įdomų darbą - jis yra aukštalipis, ar kaip ten juos vadina. Na, jis daro beleką, ką reikia padaryti dideliame aukštyje: valo, instaliuoja, taiso ir t.t. Turi visą savo įrangą ir yra laisvai samdomas. Retkarčiais, jei pasiūlo gerą atlygį, važiuoja kokiai porai mėnesių į užsienį, pvz. kokią arabų šalį, ir po to kelis mėnesius nedirba, leidžia laiką su šeima. Jo šeima susideda iš jo žmonos Putzki (labai įdomus vardas, tiksliau, pravardė), jų dukters Finja ir žmonos dukters iš ankstesnės santuokos Lena. Steffen dar turėjo sūnų, kuris, deja rugpjūtį mirė nuo leukemijos :( Tai va, aš ir kita svetė austrė Birgit miegojome jo kambaryje. Šiaip jau jie gyvena labai fainoje miesto dalyje kitoje upės pusėje. Ten yra toks a la alternatyvus miesto centras su daug barų, įdomių parduotuvėlių ir gerokai mažiau turistų. Šiaip dar nerealu tai, kad jie gyvena tokioj bažnyčios aikštėj, viršutiniam aukšte, ir pro jų langus iškart matosi bažnyčia, labai gerai girdisi varpai, taip pat matyti ir nebloga Drezdeno centro panorama. Taigi, pirmą vakarą jie mane pavaišino tokiu a la indišku patiekalu ir keliomis taurėmis vyno. Laiškuose sakėm, kad eisim kokio alaus vakare, bet po viso to vyno aš jau buvau visai apgirtėjusi ir maniau, kad šitie planai pamiršti, bet ne! Išėjome su Steffenu, jis aprodė man kelis savo mėgstamiausius barus, kurie tikrai buvo visai nieko, išgėriau dar porą alaus ir grįžau namo GEROKAI girta :) Na, bet nieko, kitą rytą viskas buvo gerai, pavalgiau pusryčius ir patraukiau savo laivo link. Kruizas truko iš viso 2.5 valandos, per kurias šiek tiek pašalau, nes realiai norint būti viduje, reikia sėdėti tokiam a la restorane, o aš norėjau pafotkinti ir šiaip nenorėjau leisti eurų ant kokių vokiškų dešrų. Taigi tik kai apsisukom išgėriau tenai karšto šokolado ir pasišildžiau. Šiaip jau buvo smagu, nes didžiąją laiko dalį švietė saulė ir buvo galima gėrėtis visokiais dvarais ir kitokiais daiktais palei upę. Dar būtų buvę įdomu sužinoti kažką apie tas vietas, bet viską pasakojo tik vokiškai :( Oh well. Po kruizo dar šiek tiek pasitrainiojau mieste, nuėjau į transporto muziejų ir jau praktiškai buvo laikas važiuoti! Tai tokia buvo kelionė į Drezdeną :)

Pajuodėlis

Istorija plytelėse

Išmaldos prašytojai

Kalėdinis turgelis. Iš tikro labai labai didelis, tik gaila, kad tuo metu dar nebuvo atidarytas.

Bažnyčia!!!!! (ir Martinas Liuteris)

Drezdeno panorama ir lb baisus sovietinis pastatas ( tipo kultūros namai ar kažkas tokio). Tas juodas daiktas ant stogo buvo kažkokia elektrinė.

Apvali bažnyčia žiūrint iš bokšto

Apvali bažnyčia iš vidaus

Išmaldos prašytojai per rūkymo pertraukėlę

Dailiai apkarpyti medžiai. Kai praeitą kartą buvau, irgi buvo be lapų, nors tada jau buvo pavasaris.

Vargšai arkliukai, reikia tampyti storus turistus dviaukštėse karietose!

Du bokštai.

Panorama pro hosto langą.

Bažnyčios bokštas irgi pro hosto langą.

Avys. Čia plaukiant Elbe, buvo keista, nes čia dar visai mieste ganosi :)

Šitoje ir kitose dviejose nuotraukose yra garsūs rūmai. Kodėl jie garsūs ir kuo ypatingi, nežinau, nes nesupratau, ką dėdė laive vokiškai balbatavo :)

Labai žymus mėlynasis tiltas. Atseit, tuo metu, kai jį pastatė, tokia didžiulė metalinė konstrukcija labai didelis daiktas buvo. Čia jo tik pusė matosi, negalvokit, kad toks mažiukas ;)