Taigi, pirma diena. Atsikėlusi anksti ryte ir prasikračiusi belekiek laiko metro, pagaliau pasiekiu oro uostą. Jis visai dailus, einant pro patikrą labai juokingai patikrina, ar rankinis bagažas tinkamo dydžio – reikia uždėti jį ant tokio vos ne kaip iš Maximos prekystalio, tada paspaudžia pedalą ir lagaminiukas turi pravažiuoti pro tokias „lubas“. Mano nepravažiavo, tai paprašė paspausti :D Žodžiu :) Tai va, po patikros dar teko nusipirkti maišiuką skysčiams už 10 kronų (saviškį suplėčiau, nes per daug šlamšto bandžiau į jį sugrūsti. Gaila, kad tas čekiškas buvo vienkartinis, nes į jį labai daug tilpo!), turėjau tik devynias, tai pasisekė, kad tokie baxuriukai už manęs buvę paskolino vieną, o tai būčiau galėjus atsisveikint su savo higiena. Po visų patikrų ir maišelių pirkimų bandžiau kur nors oro uoste susirasti kavos už padorią kainą, deja, nėr valčių. Pigiausiai kapučino gali gauti už maždaug 14-16 Lt, kas yra maždaug dvigubai brangiau negu Prahos centre. Taigi pasitenkinau pora puodelių kavos iš automato, kuri kainavo „tik“ po 3Lt.
Skrydis į Briuselį truko maždaug tiek pat laiko, kiek ir laukimas eilėje nusipirkti bilietą iš oro uosto į Briuselio centrą. Mat tas oro uostas, į kurį aš skridau ir į kurį skrenda visos pigios oro kompanijos, yra maždaug 60km nuo miesto ir praktiškai nelabai yra kito būdo nusigauti iki centro, kaip su vienos firmos autikais, į kuriuos bilietus pardavinėja vienas (!) vaikinukas. Vargšiukas, neįsivaizduoju, ką jis daro, kai užsimano į tūliką. Taigi, nusigavau į Briuselio centrinę stotį, nuo ten ėjau praktiškai nuojautos vedina, nors ir turėjau žemėlapį. Na, bet pamatęs, su kokia neviltim spoksau į tą žemėlapį, kažkoks vietinis paaiškino, kur eiti. Taigi, netrukus nusigavau į pagrindinę miesto aikštę, kuri iš tiesų yra LABAI daili. Žiauriai žiauriai graži!!! Tenai susitikau su mamyte, kuri į Briuselį atskrido diena anksčiau. Buvo labai labai smagu ją pamatyti! Kadangi nenorėjau gaišti laiko važiuodama iki mamos draugės namų pasidėti daiktų, tai iškart pradėjome savo turą po miestą. Pirmiausiai patraukėme į tokias Galerijas visai šalia pagrindinės aikštės, ten galima rasti visokių rankinių už 2000 eurų ir saldainių už 20 eurų. Tada praėjome mėsininkų gatve, kuri yra visa okupuota restoranų ir labai saugoma valstybės kaip praeities reliktas. Tada patraukėme visokių muziejų ir rūmų link, pavaikščiojom ratais apie Magritte muziejaus parduotuvėlę, tada pagaliau suradome įėjimą, ten pavarvinom seilę, aš nusipirkau magnetuką, mama irgi kažką. Po to patraukėm į didelį parką ( mamaytei labai aptiko Briuselio parkai :)), o nuo parko jau traukėme namų link. Šiaip tai atrodo, kaip labai trumpas maršrutas, bet iš tikro tai čia santrauka gerų 5 valandų vaikščiojimo, o aš gi dar tąsiausi su savimi gerus 8kg daiktų! :) Tai va, gyvenome palyginti visai netoli Europos Komisijos, kas buvo visai įdomu, nors pats Europos Komisijos pastatas yra vienas nuobodžiausių, kokius esu gyvenime mačiusi. Taigi, nuo to pastato iki namų, t.y., mano mamos draugės nuomojamo buto, yra apie 15 min kelio pėstute. Butas iš tikro dailus ir mielas – labai maloni permaina po baltų barako sienų Prahoje (rašau pati sėdėdama tame baltame kambaryje, ir galvoju, kad gal priežastis, kodėl rytais būnu pikta, ir yra tai, kad kai atsikeliu, mano kambarys (ar knarkianti kambariokė) būna pirmas dalykas, kurį pamatau :)). NORS kaip tik gal prieš savaitę jis buvo apvogtas – dar matėsi, kur durys buvo sulaužytos. Fui fui fui! Bet fainai, kad mamos draugė turi savo asmeninį vidinį kiemelį, plius visai šalia yra parduotuvytė, kur galima nusipirkti šviežios duonos. Tai va, butas patiko, pirmą vakarą su mama iš tikro gan žiauriai prigėrėm vyno, iš pradžių prancūziško, tokio, kurį gėrėm su Tomiu praeitą žiemą inVino (na, elzasietiškas iš kažkokių vokišką pavadinimą turinčių vynuogių), o po to tokio, kurį mums paliko mamos draugė (ji kaip tik tuo metu buvo Lietuvoje, parskrido tą pačią dieną, kai mama išskrido, taigi tik aš gavau ją susitikti), kuris buvo gan saldus, bet labai labai skanus. Mama spėjo, kad jis pagamintas iš padžiovintų vynuogių. Aš tikrai nežinau iš ko, bet man labai patiko :)
Taigi va, kitą rytą atsikėlusios leidomės į Briugę! Ten nuvykome maždaug per valandą iš pagrindinės stoties, perpus pigesnius savaitgalinius bilietus buvau nupirkusi jau iš anksto. Briugė iš tikro atitinka visus tuos nrealius komentarus, kurių sulaukia! Tiesiog neįtikėtina, kaip toks palyginti nedidelis miestelis gali turėti tokį seną ir kartu didelį senamiestį! Plius, visi kanalai, geras oras… žodžiu, jautiesi lyg muziejuje/pasakų pilyje. Aplankėme pagrindinę aikštę, į rotušės bokštą nelipome, nes buvo eilė ir brangiai kaštavo, bet užtat rotušės (man rodos, kad ten buvo rotušė...) kieme suvalgėme bulvyčių fri –kaipgi Belgijoje jų nevalgysi. Aišku, kai šnekėjau su tėvu, jis pyko ant manęs, kad nevalgėm moules (ar kaip ten jie vadinasi. Na, kažkokie moliukai), bet visgi bulvės už 2-3 eurus buvo mums įkandamesnės nei moules už 17-?? Eurų :) tai va, po rotušės kažkaip netyčia užėjome būdelę, kurioje pardavinėjo bilietus į tuos kanalų turus, t.y., pasiplaukiojimus po kanalus. Na, ir nusprendėme pasiplaukioti! Tiesa, kai pirkome bilietus, dar nežinojome, jog eilėje reikės pastovėti viso labo apie pusvalandį, na, bet nieko, atkentėjome ir labai smagiai pasiplaukiojome :) Buvo momentų, kai maniau, kad mama besisukiodama tikrai išsivers iš laivelio, nes tiek daug sukiojosi ir fotkino, bet laimei, nereikėjo jos žvejoti iš kanalo :) Buvo super, jei kada būsite Briugėje, būtinai pasiplaukiokit! Tai va, po to dar pasitrainiojom po miestuką, išgėrėm bariuky kavos (pirmą kartą mačiau tokią kapučino darymo techniką – padarai paprastos kavos, o po to ant jos negailėdamas užpurški grietinėlės :D) vyšninio alaus, ir leidomės atgal į traukinių stotį. Briugė abiems labai patiko! :)
Miesto muziejus. Čia laikomi visi 500 sisiojančio berniuko kostiumų :)
Pagrindinė aikštė. Gražu, ar ne?
Senos galerijos. Senos ir brangios.
Taip, čia tikrai jis! Uraaaaa! Nors kostiumas mums papuolė nekoks :/
Raiteliai prie bibliotekos ir muziejų. Šiaip gana įspūdingai atrodo, nes jų ten septyni ar devyni, o už jų - miesto panorama.
Parkas, fone - raiteliai ir rotušės bokštas.
Mamytė ir biblioteka :) Dar kelios tokios nuotraukos yra ;)
Prie Magritte muziejaus. Tiksliau, vienas iš jo langų.
Mamos draugės Oncės namai ir tik aji priklausantis vidinis kiemelis.
Taip pat Oncės namai.
Aš galerijose. Sorry, nuotraukos ne visai iš eilės, nors labai stengiausi. Kažkaip nedraugaujam mes su šituo blogo kūrimo įtaisu.
Aš ir pagrindinė aikštė - dvigubas grožis!
Aš ir mano gidas. Labai pravertė, iš tikro.
Prie Magritte muziejaus. Net nežinau, kodėl šitą nuotrauką įdėjau, gan baisiai išėjau. Na, bet tiek to.
Viename parke buvo daug tokių juokingų undinų :)
Europos Komisijos (atrodo) pastatas. Ar galit įsivaizduoti nuobodesnį daiktą? Atrodo, lyg grotuotas. Prie jo buvo mūsų metro stotelė, kurią kaip tik rekonstravo ar ką ten darė, tai gan sunku buvo susigaudyti, kur eiti. Išvis, toks vaizdas, kad pusę metro Briusely tuo metu tvarkė, o kai buvom Gente tai išvis pusė miesto išknista, visa pagrindinė aikštė purvynas. Nžn, ar tie belgai labai visų projektų imasi vienu metu, ar jų visų niekaip nepabaigia :)
Parkas.
Undinų parkas.
Prie vieno iš baisių ES pastatų ir keistos skulptūros.
Briugė!
Briugė be manęs!
Briugės rotušės bokštas! Tas pats iš kurio iššoko geras dėdė filme "Briugėje" ;)
Aš Briugėje. Kažkaip dažnai taip visai netyčia palikdavau mamytę.
Mergaitė varvina seilę į šokoladus. Iš tikro varvindavau! Taip skaniai atrodo ir tokie brangūs :(
Dar truputis Briugės
Kanalas ir eilė paplaukioti laiveliu. Ir mes tokią didmoteriškai atstovėjom. Bet tikrai buvo verta.
Čia atsisveikinimui :P
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą