Taaaip, aš ir Tomas atvykstame į Lietuvą. Su visais savo čemodanais kažkaip persikraustome iš savo tragiškai nepatogaus ir prasmirdusio autobuso į mažą mikriuką ir nuriedame Prienų link. Vairuotojas malonus ir mus išleidžia pusiaukelėje tarp dviejų stotelių Prienuose, kad nereikėtų labai toli tempti lagaminų per šlapią sniegą. Juos užsitempiame į ketvirtą aukštą ir... prasideda Kalėdos Prienuose :) Abu esame pamaitinti, Tomas paguldytas į lovytę svetainėje, kad nors kiek pamiegotų, o virtuvėje prasideda darbai. Nors kaip visada buvo dar daugiau nei dvylika patiekalų, Tomui per Kūčių vakarienę nelabai buvo ką valgyti, nes atkrito burokai, silkės, tai ne kažin kaip prisivaišino :) Na, bet tikiuosi, kad jam buvo bent jau įdomu :) Močiutė dar buvo kaip visad surimavusi man kalėdinį sveikinimą ir labai jaudinosi, kad aš įsižeisiu ar ką, tai nelaukusi Kalėdų ryto man jį pakišo paskaityti, tai pasirodo, kad Tomas sveikinime atliko pikto vilko vaidmenį :D Gerai visi prisijuokėm, močiutė dar sakė, kad kai jau pamatė Tomą, taip neberašytų :) Vakare mama, aš ir Tomas dar saldaus Kagoro truktelėjom ir taip užbaigėme Kūčių vakarą. Kita diena prasidėjo ir pasibaigė tradiciškai - dovanų dalybos ryte ir žiaurus apsiėdimas/apsigėrimas vakare :) Na, prieš pietus su Tomu dar nuvažiavome iki Birštono, kas būtų buvę visai smagu ir gražu jei ne žiaurus rūkas ir lb šlykščiai tirpstantis sniegas. bIrštone dar buvo keli slidinėtojai (ten gi yra viena trasa!). Aš iš pradžių nesupratau, iš kur skilnda garsi muzika ir maniau, kad kažkokie gezai pablūdo :) Žinoma, kažkam dar buvo kilusi geniali ir labai originali mintis pastayti sniego pimpalą, tai ir tuo pasigėrėjome. Nuotraukos nedėsiu, gal tiek to. Tai va, kaip jau minėjau, vakare Tomas, mama ir mamos draugas gerai pabaliavojo, aš tai anksti nuėjau miegoti. Tomas atsiėmė pylos nuo mamos draugo,kad per arti silkės koją laikė :D Na, kitą dieną, antrąją Kalėdų, važiavome atgal Kaunan, tenai susitikome su Raminta ir Edgaru, kas buvo labai smagu :) Kitą dieną išvažiavome į Šiaulius. Oi, kaip Tomas jaudinosi ir baiminosi :) Na, bet viskas praėjo daug geriau nei abu galėjom tikėtis. "Priėmimas" kaip visada buvo labai labai malonus, taip pat daug valgių, gėrimų... A, dieną dar nuvažiavome iki Kryžių kalno, Tomas juokėsi, kad čia greičiau Kryžių spuogelis :) Na, iš tikro, nors ir daug ten tų kryžių, bet iki KALNO dar tolokai :) Vakare Tomas gal net per daug džiaugsmo apturėjo, nes naktį tas džiaugsmas išvirto į "Aš mirsiu". Taip užsižagsėjo, kad turėjo eiti išsivemti, kad nustotų žagsėti! Kitą rytą abiejų savijauta buvo tokia ne geriausios formos, bet visi kartu pavalgėme ir dar nusprendėme nuvažiuoti iki tėvo namo griaučių. Buvo gražus saulėtas rytas, apžiūrėjome, tikrai bus nereali vieta gyventi - vaizdai į ežerą, na, labai dailu :) BET problemų iškilo, kai norėjome išvažiuoti. Užklimpome JUODAI. Ir kasėm, ir stūmėm, kai stūmėm mano pusę palto labai smagiai aptaškė purvais :) Tomas vėl pradėjo žagsėti ir vėl turėjo eiti išsivemti... Ir visa tai užtruko gal 1.5 valandos, kol galų gale atvažiavo kažkoks kaimynas su džipu ir mus ištraukė (pirmą kartą kai traukė, dar virvė trūko). Žodžiu, po to visi šlapi ir sušalę lėkėme į stotį, nes Tomas ir aš vakare Vilniuje turėjome eiti į Gorano Bregovičiaus koncertą, tai reikėjo spėti į autobusą (traukinys, su kuriuo turėjome važiuoti, aišku, mūsų nelaukė :)). Na, tokia savotiška buvo kelionė :D Vilniuje tik pasidėję daiktus viešbutyje išlėkėme su taksi į koncertą, kas buvo smagioji dienos dalis :) Yptingai linksma buvo žiūrėti į šokančius lietuvius :D Kitą dieną, jei neklystu, susimatėme su Raminta, nuėjome į meksikietišką restoraną pavalgyti, dar kaip tik Margaritos buvo už pusę kainos (ten pat eisime ir šiandien švęsti Ramintos gimtadienio), aišku, po to kaip visada reikėjo bėgte bėgti į traukinių stotį, Tomas pyko ant manęs :) Parsigavome į Kauną, susimatėme su Rasa, kitą dieną vakare ėjome į Mikutavičiaus koncertą. Susitikau vieną buvusį klasioką (giedrių - tiems, kas žino), priaugusį kokius dvidešimt kilų kaip nieko, dar anglų kalbos mokytoją. Apskritai pirmą kartą po baigimo buvau taip arti ktuškės. Dar kažkokia diskoteka vyko, prisiminiau pirmą klasę :) Keista :) Kitą dieną, paskutinę 2010-ųjų, vėl važiavome Vilniun švęsti Naujųjų pas Ramintą. Dar kalbinome Edgarą prisijungti, bet jam buvo užėjusi depresija, norėjo tik būti vienas, po to tai praėjo, bet jau nebebuvo, kaip nusigauti iki Vilniaus :) Naujuosius atšventėme itin ramiai, aš išvis nulūžau gal apie dešimtą, po to mane labai piktą pažadino dvyliktą, išėjom į lauką, išgėrėm karbonizuoto gėralo (tipo šampano), kurį pirkome už 4.99Lt :) Po to Raminta ir Tomas dar išbandė mano iš Čekijos parsivežtą absentą, kuris buvo neįtikėtino šlykštumo. Kažkur pasiskaitėm, kad jį maišo su spanguolių sultimis, bet tai nepadėjo, jis tik įgavo lb keistą violetinės atspalvį :) Tai va, kitą rytą su taksu važiavome iki viešbučio. Su taksu, nes lauke labai pustė (kiek pamenu) ir vėjas buvo toks, kad kai tik išėjome į lauką, maniau, nuneš :) Iš esmės paskutines tris dienas (kurios jau buvo gana liūdnos dėl artėjančio išsiskyrimo) prasitrynėme viešbutyje žiūrėdami filmus, gerdami vyną ir valgydami kukurūzinius čipsus. Ahhhh, good times.. Na, dar susimatėme su mano universiteto draugėmis, kas buvo labai smagu, nes visos seniai nesimatėme, ir su Raminta. Tai va tokia buvo ta lietuviškoji kelionės dalis. Tomui išvažiavus pabuvau dar porą dienų Vilniuje, o po to grįžau Kaunan ir pradėjau mokytis egzaminams. Jei nepatingėsiu, šiandien gal net parašysiu, kaip sekėsi Prahoje praleisti paskutines dienas, ir kaip praėjo kelionė į Italiją :)
Aš ir Mažvydukas Birštone.
Lietuviškos Kalėdos :)
Kryžių kalnas.
Kryžių kalnas, Tomas, Dovilė ir aš
Lietuviškos Kalėdos :)
Kryžių kalnas.
Kryžių kalnas, Tomas, Dovilė ir aš
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą